Logika. Konspektas

Ištrauka

KLAUSIMYNAS (Vienu – dviem sakiniais paaiškinti)
1.Kas tai per mokslas yra logika?
Logika yra mokslas apie mąstymo dėsnius ir formas.
2.Logika tyrinėja ne viską apie žmogaus mąstymą. Kokiu aspektu ji tyrinėja žmogaus mintis?
Logika tyrinėja ne viską apie žmogaus mąstymą ir jo mintis, o tik mąstymą tuo aspektu, kuris susijęs su mąstymo ir minčių prasmingumu ir teisingumu.
3.Kokius žinote jutimus?
Galima kalbėti apie tokias jutimų rūšis.
1)Eksteroreceptorių jutimai priima signalus iš aplinkos. Tai rega, klausa, uoslė, skonis, odos jutimai (lytėjimas,
spaudimas, temperatūra, skausmas).
2)Interoreceptorių jutimai priima signalus iš vidaus organų: alkis, sotumas, pykinimas, svaigimas, rėmuo.
3)Proprioreceptorių jutimai priima signalus iš sausgyslių, raumenų įtempimų – signalai apie kūno padėtį ir judesius. (Žinome judesius jų nematydami). Tai kūno veiksmų jutimai.
4)Proto veiksmų jutimai.
5)Mąstymo proceso jutimai:
▪ minties prasmingumo arba beprasmybės jutimai ir
▪ minties teisingumo arba klaidingumo jutimai.
4.Kuo ypatinga turi būti gaunama informacija, kad žmogus sakytų jog „nesuprantu“?
Prasmės nebuvimo jutimas formuojasi tada, kai sąmonę pasiekia turinys, kurio nepavyksta susieti su atmintyje
esančiomis anksčiau suvoktomis prasmėmis. Neprasmingumai: Jutiminiai, Kalbos (leksiniai, gramatiniai),Semantiniai,
Nebaigtos arba netaisyklingos sakinio sintaksės struktūros.
5.Kas yra sprendimas ir teiginys? Kas tarp jų bendro ir kuo jie skiriasi?
Sprendimas yra elementarus mąstymo aktas, kai suformuluojama minties struktūra, kurioje kažkas yra tvirtinama (sprendžiama) apie kažką. Teiginys – tai toks sakinys, kurio prasmė atitinka realybę nusakančio sprendimo prasmę, ir gali būti tik teisingas arba klaidingas (turi turėti teisingumo arba klaidingumo reikšmę).
▪ Teiginio prasmė atitinka realybę nusakančio sprendimo prasmę;
▪ Sprendimas įgyja teisingumo ar klaidingumo savybę, teiginys gali būti tik teisingas arba klaidingas;
▪ Sprendimams, kurie yra minties formos, dažniausiai suformuluojami jų prasmę atitinkantys teiginiai, kurie yra kalbos struktūros;
▪ Abu turi subjektus ir predikatus;
6.Kokios yra samprotavimo sudedamosios dalys?
Samprotavimą sudaro 3 dalykai: prielaidos, išvados, išvedimo taisyklė.
7.Kokios yra trys mąstymo (minties) sudedamosios funkcinės komponentės?
1)Prasmės suvokimas.
2) Prasmės – kalbos tarpusavio transformacijos
3) Minties teisingumo ir klaidingumo suvokimo santykis su realybe.
8.Kuo ypatingas objektų rinkinys yra aibė? Kokiais dviem būdais yra nusakomos aibės?