Lizingo plėtros Lietuvoje analizė

Ištrauka

LIZINGO PLĖTRA LIETUVOJE

Įvadas
Lizingas – ilgalaikė nuomos sutartis, kurioje numatoma, kad nuomojamas turtas nuomos
laikotarpio pabaigoje pereis nuomininko nuosavybėn. Tai prekinio kredito forma, kai pirkėjas gauna
prekę ir gali ja naudotis, net jei nėra už ją visiškai atsiskaitęs.
Pagrindinė problema - piniginių lėšų, reikalingų investicijoms, trūkumas. Dažnai
verslininkai naudojasi kreditu naujai įrangai pirkti, tačiau kreditas - tai ne pati geriausia išeitis.
Banko paskolos brangios, be to, bankai reikalauja solidaus užstato. Dėl šių priežasčių verslininkai
nesiryžta arba negali imti banko kreditų savo veiklai plėsti. Nemažai įmonių bankrutuoja,
nesugebėdamos išsilaikyti rinkoje, ir negrąžina bankui paimto kredito. Taip verslininkai negali
pradėti arba plėsti savo verslo, o bankuose kaupiasi laisvi, nepanaudoti pinigai. Geriausia išeitis yra
lizingas. Tai išorinis finansavimo šaltinis, suteikiantis klientui galimybę pasirinkti lankstų ir
geriausiai poreikius tenkinantį finansavimo būdą. Tai palanki galimybė naudotis reikalingu turtu,
įsipareigojus mokėti sutartas įmokas nustatytais terminais.
Tyrimo objektas – lizingas.
Tyrimo tikslas – atlikti lizingo plėtros Lietuvoje analizę.
Tyrimo uždaviniai:
1) aptarti lizingo raidą Lietuvoje;
2) atlikti lizingo plėtros Lietuvoje analizę.
 
Lizingo raida Lietuvoje
Lizingo paslaugos Lietuvoje pradėtos teikti 1993 metais. Pirmasis Lietuvoje lizingo
paslaugą pradėjo siūlyti Lietuvos akcinis inovacinis bankas – LAIB. Centrinis Lietuvos bankas
išdavė jam licenciją verstis šia veikla, tačiau praėjus vieneriems metams licencija nebuvo pratęsta
motyvuojant tuo, kad lizingas nėra bankinė veikla. LAIB lizingo padalinys buvo reorganizuotas į
dukterinę LAIB įmonę „Aukstė“. Tačiau šios bendrovės veikla nutrūko nespėjus padaryti didesnės
įtakos Lietuvos finansų rinkai.

Naujas etapas Lietuvos lizingo istorijoje buvo 1995-1996 metais, kai buvo įkurtos ir pradėjo
veikti tuo metu rimčiausios Lietuvos lizingo rinkos dalyvės: UAB „Vilniaus banko lizingas“ ir
UAB „Hanza lizingas“. Šiam etapui priskiriamas ir užsienio lizingo bendrovių bei gamintojų
veiklos suaktyvėjimas finansavimo paslaugų sferoje, kai reikėjo įsigyti užsienio gamintojų turtą.
Šiuo metu dukterines lizingo bendroves turi beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai.
1997 metais lizingas paplito transporto sektoriuje. Lizingo bendrovės pasiūlė vežėjams
lizingo terminą, artimą planuojamam turto eksploatacijos laikui, ir galimybę įsigyti transporto
priemonių neįkeičiant turto. Prie Lietuvos lizingo rinkos plėtros labai prisidėjo ir Nacionalinė
vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, kuri aktyviai veikė šioje srityje: rengė stambius transporto
priemonių lizingo projektus, tarpininkavo lizingo bendrovėms ir asociacijos nariams – vežėjams.
Transporto priemonės iki šiol yra viena svarbiausių lizingo bendrovių finansuojamo ilgalaikio turto
rūšių. Plėtojantis  rinkai ir kylant lizingo bendrovių personalo kvalifikacijai, vis didesnę turto dalį
lizingo bendrovių portfeliuose sudaro įrenginių lizingas.