Liudininkas, sakantis netiesą. Subjektyvios tiesos išaiškinimas

Ištrauka

Liudininkas, sakantis netiesą. Subjektyvios tiesos išaiškinimas

TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1.LIUDININKŲ PARODYMUS LEMIANTYS VEIKSNIAI 4
2.LIUDININKO APKLAUSOS YPATUMAI 5
3.SUBJEKTYVIOS TIESOS NUSTATYMAS 6
IŠVADOS 9
NAUDOTA LITERATŪRA: 10

ĮVADAS
Liudininkas – tai kiekvienas proceso dalyvis, kuris vienaip ar kitaip praneša apie teisės
požiūriu reikšmingus faktus. Plačiąja prasme liudininku laikomas ne tik liudytojas, bet ir
nukentėjusysis, įtariamasis, ieškovas ar atsakovas civiliniame procese, kiti asmenys, urintys
informacijos apie pareities faktus ir duodantis parodymus dėl jų. Taigi psichologijos požiūriu
„liudininkas“ suvokiamas daug plačiau, nei teisinis terminas „liudytojas“. Visų liudininkų veikla turi
vienodą psichologinį pagrindą – išsaugoti, atkurti ir perduoti atmintyje esančią informaciją.
Įstatymas nustato liudininko pareigą atvykti ir duoti parodymus, o už vengimą duoti
parodymus bei neteisingą parodymų davimą numatyta atsakomybė. Prieš duodamas parodymus
liudytojas yra prisaikdinamas, taip ne tik informuojant jį apie pareigą duoti paruodymus, bet ir kartu
sužadinant pareigos jausmą ir baimą dėl atsakomybės už pareigos nevykdymą.
Šio darbo tikslas yra aptarti situacijas, kuomet liudininkas apklausos metu sako netiesą,
išanalizuoti galimus tokių situacijų motyvus bei nustatyti ir apibūdinti galimybes subjektyviai tiesai
išaiškinti.

1.LIUDININKŲ PARODYMUS LEMIANTYS VEIKSNIAI
Žmogaus atmintis priklauso nuo profesijos, interesų, amžiaus, psichikos būklės ir kitų
veiksnių. Paminėtina, kad žmogus geriau įsimena informaciją, jei turėjo išankstinį tikslą ją įsiminti.
Jeigu tokio tikslo neturėjo, įsimenama mechaniškai. Tokiu atveju įsiminimo kokybei didelę įtaką
turi dėmesio koncentracija, suinteresuotumas, savo vaidmens suvokimas tam tikroje situacijoje.
Pagrindiniai veiksniai, galintys lemti liudininko duodamų parodymų kokybę bei atitikimą tikrovei, yra: