Literatūros rūšys

Ištrauka

Literatūros rūšys
Lyrika, epika (epas), drama.

Lyrika
Kūriniai (dažniausiai eiliuoti), perteikiantys individo (lyrinio subjekto) išgyvenimus,
vidines būsenas, jausmus, nuotaikas, įspūdžius, mintis. Lyrikos kūriniuose gali būti
pasakojimo elementų, bet svarbiausias yra lyrinio subjekto vidinis pasaulis, eiliuota
kalba (rimavimas, garsų derinimas sukuria muzikalumo įspūdį, tam tikrą nuotaiką).

Lyrikos žanrai
Eilėraštis, baladė, sonetas, elegija, odė, rauda, satyra, romansas,
lyrinė poema, lyrinė drama ir kt.

Epika (epas)
Pasakojamieji kūriniai (dažniau neeiliuoti), turintys siužetą. Epiniame kūrinyje
gausu įvykių, kurie laisvai rutuliojasi erdvėje ir laike; išsamiai aprašoma
aplinka, veikėjų poelgiai, perteikiami jų dialogai ir monologai; svarbus
pasakotojas (gali būti pasakojama pirmuoju arba trečiuoju asmeniu).

Epikos žanrai
Mitas, herojinis epas, pasaka, sakmė, legenda, padavimas,
anekdotas, apsakymas (novelė), apysaka, romanas, epinė
poema, pasakėčia, esė ir kt.

Drama
Kūriniai, skirti vaidinti teatro scenoje, parašyti vaidmenimis (dialogais, monologais, su
autoriaus pastabomis – remarkomis). Dramos kūriniams būdingas įtemptas veiksmas
ir konfliktas, kurį sukelia priešingi charakteriai. Įvykiai vaizduojami čia ir dabar, jie
atskleidžia veikėjų vertybes, klaidas; istorija pagrįsta priežasties ir pasekmės ryšiais.

Dramos žanrai
Drama, tragedija, komedija, tragikomedija, pjesė, pjesė – pasaka
ir kt.

Kalbinės raiškos
priemonės
Kalbinės raiškos priemonės pasitelkiamos siekiant meninio įspūdžio. Jos
padeda atskleisti kūrinio idėją, veikėjų charakterius, jų poelgių motyvus,
jausmus ir mintis, veiksmo aplinkybes, sukurti tam tikrą atmosferą,
kūrinio nuotaiką, atspindėti veikėjo ar lyrinio subjekto vidinę būseną.

Kalbinės raiškos priemonės
1.Alegorija – konkretus vaizdas ar pasakojimas, turintis abstrakčią,
perkeltinę reikšmę (pavyzdžiui, lapė reiškia gudrumą, vilkas –
godumą). Ne visa auksas, kas auksu žiba.
2.Aliteracija – tikslingas tų pačių arba panašiai skambančių priebalsių
(paprastai žodžių pradžios) poezijos kūrinio eilutėje, frazėje, posme.
Anksti rytą baltos laumės\ Laimę lėmė man jaunai. (Salomėja Nėris).
3.Asonansas – tikslingas tų pačių arba panašiai skambančių balsių
kartojimas (paprastai žodžių pradžios) poezijos kūrinio eilutėje,
frazėje, posme. Audžia, audžia auksagijį audimėlį... (Balys Sruoga).

Kalbinės raiškos priemonės
1.Deminutyvas – mažybinės ar maloninės reikšmės žodis. Žemynėlė,
motulė, sengalvėlis, suoliukas...
2.Epitetas – vaizdingas asmens, daikto ar reiškinio apibūdinimas. Raiba
gegelė, kaitri saulutė, skaistus veidelis...
3.Hiperbolė – perkeltine reikšme vartojamas žodis ar žodžių junginys,
kuriuo vaizduojamo daikto, reiškinio ar veiksmo ypatybės meniškai
padidinamos. Žiūri ten jazminas\ Iki dangaus auga. (Sigitas Geda).
4.Įasmeninimas (personifikacija) – raiškos būdas, kai negyviems
daiktams, gyvūnams, gamtos reiškiniams ar abstrakčioms sąvokoms
suteikiama žmogui būdingų savybių. Akmenėlis turi šaltą širdį...
(Salomėja Nėris).

Kalbinės raiškos priemonės
1.Ironija – paslėpta, sąmoninga pašaipa, pasityčiojimas. Kur kas smagiau be
dantų. (Balys Sruoga).
2.Kontrastas – daiktų, reiškinių, žmogaus charakterio savybių ryškus
supriešinimas. Kontrastas pagrįstas dviejų dalykų gretinimu išryškinant jų
skirtumus. Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai\ Trakų štai garbinga pilis!\
Jos aukštus valdovus užmigdė kapai,\ O ji tebestovi dar vis. (Maironis).
3.Litotė – perkeltinės reikšmės pasakymas, ypatingas vaizduojamo objekto
savybių sumažinimas, sumenkinimas. Upę perbridęs, šaukšte prigėrė.
4.Metafora – žodžio ar žodžių junginio vartojimas perkeltine reikšme remiantis
tikru ar tariamu daiktų panašumu. Metafora kartais vadinama paslėptu
palyginimu. Kraujažolių žvaigždynai pakely... (Jonas Strielkūnas).

Kalbinės raiškos
priemonės
1.Nutylėjimas – nepasakymas iki galo, nebaigta mintis. Daug
žinojo. Daug galėjo pasakyti, visiems papasakoti. Bet...
2.Pakartojimas – tų pačių žodžių, frazių ar sakinių kartojimas,
atliekantis emocinio pabrėžimo funkciją. Aš kaltinu visus,
visus, visus,\ Išmokiusius lietuvį nuolankumo. (Justinas
Marcinkevičius).
3.Paradoksas – neįprasta, keista mintis, kuri iš pirmo žvilgsnio
prieštarauja sveikam protui. ...koks aš laimingas, kad gyvas
sulaukiau savo mirties. (Marcelijus Martinaitis).
4.Vaizdingieji veiksmažodžiai – žodžiai, kuriais vaizdžiai
nusakomas veiksmas. Sliūkina, teškena, bliauna, mauroja...

Retorinės figūros
Tai tam...