LIETUVOS VISUOMENĖ 1940-1990 M. PASIPRIEŠINIMAS IR PRISITAIKYMAS - HOLOKAUSTO SPECIKA LIETUVOJE IR (NE)GELBĖJIMO PROBLEMATIKA

Ištrauka

LIETUVOS VISUOMENĖ 1940-1990 M. PASIPRIEŠINIMAS IR PRISITAIKYMAS: HOLOKAUSTO SPECIKA LIETUVOJE IR (NE)GELBĖJIMO PROBLEMATIKA

TURINYS
Įvadas 3 psl.
Holokausto specifika Lietuvoje 5 psl.
Žydų gelbėjimo ir negelbėjimo problematika Lietuvoje 9 psl.
Išvados 12 psl.
Literatūros sąrašas 13 psl.

Įvadas
II-asis pasaulinis karas palietęs daugumą Europos ir kitų žemynų regionų, neaplenkė ir
Lietuvos. Vieną okupaciją keitė kita ir nauja okupantų politika davė labai sunkių išbandymų
Lietuvos žmonėms. Abi Lietuvos okupantės – SSRS ir Vokietija – buvo totalitarinės valstybės,
todėl okupacijų pasekmės buvo labai skaudžios.
Jeigu abiejų sovietinių okupacijų metu nukentėti galėjo bet kurios tautybės ir bet kurio
socialinio sluoksnio žmogus, tai nacių okupacijos metu buvo sunaikinta gausi žydų bendruomenė.
visų pirma palietė gausią žydų bendruomenę. Vienas pagrindinių nacių ideologijos bruožų buvo
rasinė neapykanta žydams ir Lietuva tapo pirmąją valstybę, kurioje masiškai buvo naikinami žydai.
Tokiose šalyse, kaip Vokietija ir Lenkija žydai buvo persekiojami, bet masiškai pradėti naikinti ne iš karto.
Naciams naikinti žydus ir rasti vietinių talkininkų buvo gana nesunku, nes Lietuva buvo
okupuota SSRS, o ši okupacija buvo tapatinama su žydų išdavyste. Kadangi žydų žudynės prasidėjo
vos vokiečiams okupavus Lietuvą, todėl tai sukėlė problemų gelbėti žydus ir todėl Lietuvoje buvo
išgelbėta taip mažai žydų.
Todėl mano darbo tikslas yra ištirti Lietuvos žydų Holokausto specifiką ir žydų gelbėjimo
problematiškumą. Šiam tikslui pasiekti aš išsikėliau šiuos uždavinius:
1)Aprašyti žydų žudymo Lietuvoje specifiką.
2)Lyginti Lietuvos žydų žudynes su kitomis Europos valstybėmis.
3)Aprašyti ir analizuoti priežastis kodėl lietuviai prisidėjo prie žydų Holokausto.
4)Analizuoti kokios priežastys lėmė žydų gelbėjimo problematiškumą.
5)Aprašyti kaip lietuviai įsitraukdavo į žydų gelbėjimo procesą.
Darbe naudosiu aprašomąjį, lyginamąjį ir analitinį metodus. Aprašomąjį metodą naudosiu
pateikti Holokausto medžiagai Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Lyginamąjį metodą taikysiu
norėdamas pateikti panašumus ir skirtumus tarp Holokausto Lietuvoje ir kitose šalyse. Analitinį
metodą naudosiu gilindamasis į priežastis kodėl lietuviai dalyvavo Holokauste ir kodėl kita tautos
dalis gelbėjo žydus.
Darbe naudosiu plačią lietuvišką ir kitų šalių literatūrą. Iš lietuvių autorių naudingiausios
knygos yra A. Bubnio „Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944”, kurioje plačiai aprašomas Holokaustas
Lietuvoje. Taip pat labai vertinga A. Eidinto „Lietuvos žydų žudynių byla“, kurioje labiau
gilinamasi į priežastis kodėl buvo žudomi žydai ir kaip vyko gelbėjimo procesas bei kokių
problemų iškildavo. Apie nacių politiką žydų atžvilgiu kalbama ir R. Petrausko „Trečiiojo reicho
triumfas“ ir „Lemtingi sprendimai“ knygose. Bendram supratimui apie Holokaustą Lietuvoje yra
vertingi J. Levinsono sudaryti „Šoa (Holokaustas) Lietuvoje“ skaitinių rinkiniai. Vilniaus ir Kauno
getų atspindžiai puikiai pateikiami G. Šuro ir A. Tory dienoraščiuose.