LIETUVOS VARDO KILMĖS PROBLEMA

Ištrauka

LIETUVOS VARDO KILMĖS PROBLEMA
Filologai Lietuvos vardą kildina nuo hidronimo - upės vardo (Lietauka, etc.). Europoje valstybėms vardą duoda etnosas (gentis, žmonės): čekai - Čekija ir panašiai.
Istorikai spėja - o gal Lietuvos vardas irgi kilo nuo etnoso? Tai mažiau žinoma pozicija, nes filologai išskiria Lietuvą iš kitų Europos valstybių tarpo, padaro ją unikalia, o tai yra maloniau ir dėl to psichologiškai priimtiniau. Istorikai pabrėžia bendrumą su likusia Europa. Tai tokia istorikai, kaip prof. E. Gudavičius, H. Lowmianski ir kiti. 
Jų aiškinimas toks: XV - XVI a. šaltiniuose rašoma, jog Anykščių valsčiuje buvo vaitija vardu "Lietuva", "Lietava", "Leitava, dar vadinama "leičių žeme" ("леити" - užrašyta taip, kaip skambėjo).
1) leičiai - Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio dvaro valstiečiai
2) jie vykdė leitiškąją tarnybą –
3) nuo 1529 m. apie leičius žinių mažėja
4) kur gyveno leičiai?
Leičiai gyveno Trakų ir Vilniaus vaivadijose, t.y. ten, kur kūrėsi Lietuvos valstybė. Vakarinėje ir rytinėje valstybės dalyse jų nėra (Žemaitijoje, nebent atkelti; ir slaviškame LDK regione) su išimtim, pvz., Kijeve, prie Slanimo, dar keliose vietose. Leičiai gyveno besikuriančios valstybės paribiuose:
"leičiuoti" reiškia kalbėti lietuviškai, Žemaitijoje šis žodis apibūdina visus, kas kalba kita tarme.
Leičiai:
 mokėjo mažesnes duokles, juos globojo valdovas;
 jiems galiojo senoji paprotinė teisė;
 jie buvo laisvi žmonės, disponavo alodu (paveldima žeme);
 galėjo laisvai nešioti ginklą;
 turėjo teisę "įleitinti" - įleisti kitus į savo bendruomenę;
 niekada nebuvo dovanojami valdovo kam nors kitam.
Leitiškoji tarnyba.
Leičių funkcijos:
1) gina valstybę (kaip pirmieji pasieniečiai) nuo išorinių priešų;
2) slopina vietos gyventojų separatizmą;
3) yra žirgininkai (tai labai svarbios pareigos) - labai patikimi, privilegijuoti žmonės.
Slavai leičius (atkeltus iš Lietuvos), nors tai tik lietuviai "kariai", mato kaip kitokius nei jie patys žmones - jie kalba kita kalba, rengiasi kitaip, meldžiasi kitaip, jų papročiai kitokie. Dėl to ilgainiui leičiai suvokiami kaip etnosas - visi, kas kalba taip, kaip jie ar yra panašūs į juos, pradedami vadinti leičiais, vėliau - lietuviais.
Literatūra: Dubonis A. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio leičiai. V.,1998.

LIETUVOS VALSTYBĖS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO PROBLEMA XIII AMŽIUJE
Europa XIII a. jau buvo praėjusi du raidos etapus:
I. IV - V a. - susiformuoja Pirmoji Universalioji Europos institucija - popiežių institucija. Ji universali, nes krikščionybė sieks apimti visas dvasinio gyvenimo sritis - pirmoji krikšto banga Europoje.
II. Susiformuoja Antroji Universali institucija - Šv. Romos imperija; 962 m. taip vadintis vokiečių kunigaikščiams
leido popiežius - tai valstybė, planuojanti apimti visą civilizuotą Europą (materialiąją gyvenimo sferą).
 Antroji krikšto banga - Vidurio, Šiaurės, Rytų Europos dalys:
čekai apsikrikštija 929 m.
lenkai 966 m., Kijevo Rusia, Vengrija,
 Europos samprata prasiplečia, apsikrikštijusios valstybės politiškai tampa pripažintomis valstybėmis.
Krikščioniškoji Europa pradeda skirti krikščionių ir nekrikščionių pasaulius. Krikščioniškame pasaulyje viskas yra iš Dievo, viskas yra taip, kaip turi būti, o nekrikščioniškasis - tai Velnio pasaulis, ir vienintelis būdas jam patekti į civilizuotą Europą - tai k r i k š t a s. Tačiau apsikrikštyti patys pagonys negali - Pirmoji Un. Institucija suteikia malonę apkrikštyti juos.