Lietuvos vaizdavimas šiuolaikinėje skandinavų literatūroje

Ištrauka

Lietuvos vaizdavimas šiuolaikinėje skandinavų literatūroje (Dag.
Solstad "Vienuoliktas romanas. Aštuoniolikta knyga" ir H. Wassmo "Stiklinė pieno")
Rašto darbas

TURINYS
ĮŽANGA 3
1. Lietuvos vaizdavimas šiuolaikinėje skandinavų literatūroje 4
2. Skandinavų bendrosios privilegijos 5
2.1. Skandinavų kūrybininės privilegijos 6
3. Skandinavų kūryba Lietuvos aspektu 8
3.1. Dag. Solstad "Vienuoliktas romanas. Aštuoniolikta knyga" 8
3.2. H. Wassmo "Stiklinė pieno" 9
3.2.1. Herbjørg Wassmo gyvenimas 10
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮŽANGA
Literatūros sferoje Skandinavija iškilo kaip žavus ir turtingas kraštovaizdis, kuriame ne tik
pasakojamos Šiaurės šalių istorijos, bet ir tyrinėjami įmantrūs pasakojimai, apimantys universalią
žmogaus patirtį. Šiame kursiniame darbe gilinamasi į įvairius skandinavų literatūros ir visuomenės
aspektus, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos reprezentacijai šiuolaikinėje Skandinavijos literatūroje,
Skandinavijos visuomenėse kūrėjams suteikiamoms privilegijoms ir priežastims, kodėl skandinavai
gali patirti šias privilegijas (Ringgaard, 2017).
Šiame darbe aš pradėsiu tyrinėti sudėtingą literatūros kūrinių gobeleną ir Skandinavijos
visuomenės struktūrą. Jis pradedamas nagrinėjant Lietuvos vaizdavimą skandinavų literatūros
kontekste. Būdama neatsiejama platesnio Baltijos regiono dalimi, Lietuva užima išskirtinę poziciją
skandinavų autorių pasakojimuose. Gilinsiuosi į niuansus, kaip lietuvių kultūra, istorija, tapatybė
vaizduojama iš Skandinavijos šalių kilusių rašytojų kūryboje (Ringgaard, 2017).
Be to, šiame darbe gilinamasi į Skandinavijos visuomenės kūrėjų privilegijas, suteikiant
supratimą, kodėl šių tautų individams dažnai suteikiama daugiau galimybių meninei ir literatūrinei
raiškai. Išsiaiškinsiu socialinius, ekonominius, kultūrinius ir švietimo veiksnius, kurie bendrai
prisideda prie šios suvokiamos privilegijos, nagrinėsiu, kaip šie elementai sąveikauja Skandinavijos
visuomenės sistemoje.
Be to, šiame straipsnyje gilinamasi į literatūrinę sritį, nuodugniai analizuojant du reikšmingus
kūrinius – Dago Solstado „11 romanas, 18 knyga“ ir Herbjørg Wassmo „Stiklinę pieno, prašau“.
Nagrinėju Solstado kūrybos teminius sudėtingumus ir filosofinius pagrindus, nagrinėju naratyve
iškeltas problemas ir kaip jos dera su bendra autoriaus kūryba ir filosofinėmis pažiūromis. Be to,
gilinuosi į asmenines Wassmo kovas, kurios padarė didelę įtaką jos raštams ir emociniam jos
istorijų gyliui.
Kolektyviniu šių temų tyrinėjimu ir literatūrinėmis analizėmis siekiama visapusiškai suprasti
daugialypį šiuolaikinės skandinavų literatūros pasaulį ir jį formuojančius visuomenės veiksnius.
Keliaudamas šiuos pasakojimus ir tyrinėdamas jų kūrėjų filosofinius mąstymus, siekiu atskleisti
literatūrinį pasaulį sužavėjusio regiono kultūrinį ir meninį gobeleną, siūlydamas įžvalgas apie
išskirtines privilegijas ir iššūkius, formuojančius Skandinavijos kūrybinį kraštovaizdį.

1. Lietuvos vaizdavimas šiuolaikinėje skandinavų literatūroje
Lietuva, Baltijos šalis, esanti Šiaurės Europoje, tradiciškai nėra Skandinavijos dalis, kurią
daugiausia sudaro Norvegija, Švedija ir Danija. Tačiau šiuolaikinėje skandinavų literatūroje
retkarčiais gali būti nuorodų į Lietuvą, jos kultūrą, istoriją ar vietą platesniame Baltijos regiono
kontekste (Laurišaitė, 2018). Svarbu toliau gilintis į tai, kaip Lietuva vaizduojama ar nurodoma
Skandinavijos literatūroje, o tai puikiai atskleidžia Ringaard (2017):
1. Istorinis kontekstas. Skandinavų literatūroje, ypač istorinėje grožinėje literatūroje ar
romanuose, kurių veiksmas vyksta XX a., gali būti nuorodų į Lietuvos istoriją. Tai gali
apimti jos kovą už nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos po Pirmojo pasaulinio karo,
vėlesnę Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu ir
nepriklausomybės atkūrimą 1990-ųjų pradžioje. Lietuvos istorija, turinti sudėtingą ir dažnai
audringą pasakojimą, gali tapti fonu skandinavų rašytojams tyrinėti platesnes atsparumo,
pasipriešinimo ir tapatybės temas;
2. Geopolitinė reikšmė. Dėl savo padėties Rytų ir Vakarų Europos kryžkelėje Lietuva dažnai
buvo geopolitinės įtampos centre. Skandinavų autoriai šiuo aspektu galėtų sukurti intrigos
jausmą arba pabrėžti Lietuvos, kaip tilto tarp Baltijos šalių ir Vakarų Europos, svarbą.
Baltijos regiono istoriniai ryšiai ir įtampa su kaimyninėmis šalimis, ypač Rusija, gali būti
rašytojų įkvėpimo šaltinis;
3. Kultūros ir meno įtaka. Lietuva turi turtingą kultūros paveldą, įskaitant tradicijas, folklorą
ir meninę raišką. Skandinaviška literatūra galėtų remtis lietuvių kultūros elementais, kad
praturtintų pasakojimo gilumą. Tai gali apimti lietuvių folkloro, muzikos ar...