Lietuvos ūkio struktūra ir jos pokyčiai

Ištrauka

Lietuvos ūkio struktūra ir jos pokyčiai
Makroekonomikos referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
1.Lietuvos ūkis ir jo raida 5
2.Lietuvos ūkio struktūra 6
2.1.Lietuvos ūkio struktūros pokyčiai ir juos lemiantys veiksniai 7
IŠVADA 10
Naudota literatūra 11

ĮVADAS
Sąvoka Lietuvos ūkis reiškia – Lietuvos ekonomika. Žinome, jog Lietuvos ūkis visais
metais, nuo nepriklausomybės atkūrimo ar net anksčiau labai kito. Jis tai krito, tai vėl augo ir
plėtėsi. Lietuvos ūkio kitimą lėmė daug veiksnių, kuriuos apibūdinsiu savo darbe. Taip pat bus
nagrinėjama bei aiškiai parodoma Lietuvos ūkio raida bei atkreipiamas dėmesys į Lietuvos ūkio struktūros svarbiausias sritis.
Darbo objektas: Lietuvos ūkis.
Darbo tikslas: išnagrinėti Lietuvos ūkio struktūrą ir pateikti jos pokyčius.
Darbo uždaviniai:
1.Apibūdinti Lietuvos ūkį.
2.Išanalizuoti Lietuvos ūkio struktūrą ir jos pokyčius.
3.Pateikti Lietuvos ūkio struktūros pokytį lemiančius veiksnius.
Tyrimo metodas: mokslinės ir kitos literatūros analizė.

1.Lietuvos ūkis ir jo raida
Istoriniu požiūriu po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo dar labai nedaug
laiko, tačiau šalies ūkyje per šį laikotarpį spėjo įvykti fundamentalių permainų. Po Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo buvo patirtas gana didelis ūkio nuosmukis, hiperinfliacija ir
didelis nedarbas. Tačiau koks buvo realus nuosmukis tuo metu tiksliai apskaičiuoti
neįmanoma, kadangi smarkiai pasikeitė ir įstatymai bei žmonių elgesys. Iki 1990 m.
gamykloms buvo naudinga skelbti, kad jos esą pagamina daugiau produkcijos, negu
pagamindavo iš tikrųjų (nuo to priklausydavo centrinės valdžios požiūris į jas, ekonominiai
sprendimai), o po 1990 m. žmonėms tapo naudinga slėpti savo produkciją ir pardavimus (kad
mokėtų mažiau mokesčių). Po kelerių metų reformų Lietuvoje prasidėjo stiprus ekonominis
augimas: atėjo užsienio investuotojai, greta susikūrė stambios vietinės kompanijos,
nebeturinčios šaknų sovietinėse gamyklose. Vėliau atsigaunantį Lietuvos ūkį kiek sutrikdė
1999 m. Rusijos ekonominė krizė. Tik 2002 m. šalies ūkyje ėmė ryškėti naujos tendencijos –
spartus vidaus vartojimo kilimas, nedarbo mažėjimas, darbo jėgos brangimas ir netgi
struktūrinis jos trūkumas. Nuo 2003 m. vidaus paklausos ir eksporto subalansuota plėtra bei
įsisiūbavęs skolinimosi bumas išvedė Lietuvą į visos Europos lyderius pagal bendrojo vidaus
produkto (BVP) augimo ir nedarbo mažėjimo tempus.