LIETUVOS TEISMŲ KAIP TEISMINĖS VALDŽIOS VEIKLOS ANALIZĖ

Ištrauka

LIETUVOS TEISMŲ KAIP TEISMINĖS VALDŽIOS VEIKLOS ANALIZĖ

Anotacija
Šiame straipsnyje teoriniais aspektais nagrinėjami pagrindiniai teismų veiklos principai. Straipsnio tikslas - išanalizuoti Lietuvos Teismų
bylų nagrinėjimo statistiką pirmos instancijos teismuose 2015 - 2017 m. m. Remiantis Lietuvos Teismų pateiktais statistiniais duomenimis
atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu nustatyti esminiai teismų efektingumo rodikliai, bylų nagrinėjimo sparta nagrinėjant civilines bylas ir
taikant teisminę mediaciją.

PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: teismas, teismų veikla, teisingumas, teisminė valdžia.

Įvadas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. reglamentuoja, kad Lietuvos teismų pagrindinė funkcija
- vykdyti teisingumą (TAR, 1992, Nr. 33-1014). Teismų veiklą ir jos struktūrą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos teismų įstatymas (TAR, 1994-06-17, Nr. 46-851), todėl teismų sprendimai yra privalomi
vykdyti visiems. Pagrindinė teismų paskirtis yra teisingumo vykdymas sprendžiant baudžiamąsias,
civilines ar administracines bylas procesine tvarka ir garantuoti kiekvienu atveju įstatymo laikymąsi.
Esminiai teismų efektingumo rodikliai – bylų nagrinėjimo sparta, nagrinėjant civilines bylas ir taikant
teisminę mediaciją.
Straipsnio objektas: Lietuvos teismų kaip teisminės valdžios veikla
Straipsnio tikslas: Išanalizuoti 2015 - 2017 m. m. Lietuvos teismų bylų nagrinėjimo statistiką
pirmos instancijos teismuose
Straipsnio uždaviniai:
1.Pateikti teisminės valdžios sampratą ir jos pagrindinius uždavinius.
2.Įvertinti 2015-2017 m. m. Lietuvos teismų pirmos instancijos bylų nagrinėjimo veiklos analizę
Darbo metodai: Statistinių duomenų analizė, mokslinės literatūros šaltinių analizė, norminių teisės aktų analizė.
Teisminės valdžios samprata ir pagrindiniai uždaviniai
Lietuvoje veikia dviejų rūšių teismų sistema: bendrosios kompetencijos teismai bei specializuoti
teismai. 2016 m. pirmoje pusėje po įvykdytos teismų reorganizacijos procedūros, po kurių buvo parengtas
pavyzdinių teismo struktūrų projektas, ir nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje vietoj 49 apylinkės teismų
liko 12 apylinkės teismų su 4-5 padaliniais, vadinamais teismų rūmais, bei Vilniaus miesto apylinkės
teismu. Be šių teismų, toliau savo veiklą vykdo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 5 apygardų teismai. Ši teismų sistema ir sudaro
teisminę valdžią Lietuvoje.
Teisminė valdžia yra valstybinės valdžios dalis, kurią sudaro laisva ir savarankiška institucija –
teismai, kurie įstatymų nustatyta tvarka vykdo teisingumą, sudaryta ne vien tik iš teismų. Ji apima ir kitas
valstybines valdžios institucijas, kurios padeda teismams įgyvendinti teisingumą. Tai - ikiteisminio
tyrimo institucijos, prokuratūra ir advokatūra. Kuomet visuomenėje viešai kalbama apie valdžią,
daugumai gyventojų tai asocijuojasi su politiniu apibrėžimu, tačiau, Danišauskas (2013, p. 35-36)
teisminę valdžią išskiria kaip valdžios rūšį, kuri nesusieta su politiniu pagrindu, kurios visuomeninė
paskirtis – teisingumo įgyvendinimas, vykdomas per teismų sistemą. Teisminė valdžia yra savarankiška ir
nepriklausoma. Miežanskienė ir Raguckienė publikacijoje (2013, p. 464) „Teisminės valdžios
visavertiškumas ir nepriklausomumas suponuoja jos savivaldą. Teisminės valdžios savivalda apima
teismų darbo organizavimą, taip pat teisėjų profesinio korpuso veiklą“.
Kaip jau buvo minėta, teisingumą valstybėje įgyvendina teismai. Pagrindinės teisminės valdžios
funkcijos yra spręsti teisinius ginčus, taip pat saugoti ir ginti kiekvieno asmens teises ir teisėtus interesus,
spręsti valstybės institucijų ginčus, nagrinėti piliečių skundus dėl valstybės institucijų ir pareigūnų
veiksmų. (Baltrušaitytė, 2013, p. 8).