Lietuvos taryba

Ištrauka

Lietuvos taryba
Referatas

Turinys
I.Įvadas 2
II.Lietuvos taryba
Kaip susikūrė Lietuvos taryba 4
Lietuvos Tarybos nariai 5
III.Lietuvos Tarybos pasiekimai
Lietuvos Nepriklausomybės link 15
Lietuva tampa Konstitucine Monarchija 17
Įsteigta prezidentinė institucija 18
IV.Išvados 19
V.Šaltiniai 20

Įvadas
Lietuvos Taryba yra ryškiai pasižymėjusi Lietuvos istorijoje, tad šio referato tikslas
išsiaiškinti kaip įsikūrė Lietuvos Taryba, dėl kokių tikslų ji susikūrė, kokie buvo jos
nariai ir ką ji pasiekė.

Kaip susikūrė Lietuvos Taryba
Po 1917 metų Rusijos Vasario revoliucijos lietuviai suprato, jog atėjo tinkamas laikas
siekti Lietuvos nepriklausomybės. Tuo metu prisijungti Lietuvą pretendavo ne tik
Rusija bei Lenkija, bet ir Vokietija, 1915 m. okupavusi visą kraštą. Vokietijos
vyriausybė ėmė derėtis su lietuvių politiniais veikėjais, kad Lietuva prisijungtų prie
Vokietijos kultūrinės autonomijos teisėmis. Lietuviai siekė, kad Lietuva būtų
paskelbta nepriklausoma valstybe, kuri sudarytų sąjungą su Vokietija po to, kai ši
Taikos konferencijoje įsipareigos Lietuvą pripažinti ir ginti jos interesus. Reikalauta,
kad Vokietijos valdžia netrukdytų sušaukti Lietuvių konferenciją ir Tarybą, kuri
vykdys konferencijos nutarimus.
1917 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo posėdžiauti Lietuvių konferencijos organizacinis
komitetas. Keletą dienų trukusiuose posėdžiuose parengta konferencijos darbotvarkė.
Konferencijos dalyviai nebuvo renkami. Organizacinio komiteto dalyviai pateikė
apylinkių atstovų sąrašus arba nuvykę į vietas kartu su valsčių inteligentija paskyrė į
konferenciją vyksiančius atstovus.
Lietuvių konferencija vyko 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis. Pirmininkavo Jonas
Basanavičius, dalyvavo 214 visų luomų, partijų bei politinių srovių atstovų, atvyko
keletas atstovų iš užsienio. Konferencija pareiškė lietuvių tautos pasiryžimą atkurti
nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę etnografinėmis sienomis. Buvo
sprendžiamas klausimas, kaip pasiekti Lietuvos nepriklausomybės, kurios iš didžiųjų
valstybių pagalba remtis. Sąjungai su Lenkija niekas nepritarė, dalis delegatų buvo
linkę derėtis su Rusija, tačiau didesnės viltys buvo siejamos su Vokietija. Čia
susidarė iš tiesų kurioziška padėtis – Lietuvos nepriklausomybė dar neatstatyta,
formaliai ji dar tebepriklausė Rusijai, nuo 1915 metų okupuota Vokietijos, o dar į
Lietuvą pretenduoja Lenkija, kurios, kaip valstybės, taip pat dar nėra.
Konferencija nutarė, jog Vilniuje turi būti sušauktas Steigiamasis seimas, kuris
priims valstybės konstituciją ir nustatys santykius su kitomis valstybėmis. 1917 m.
rugsėjo 21 d. konferencijoje išrinktas vykdomasis organas – Lietuvos Taryba iš 20
narių. Lietuvos Taryba turėjo įgyvendinti konferencijos nutarimus.