Lietuvos sentikių bendruomenė Kaune (1921-1940)

Ištrauka

Referatas
Lietuvos sentikių bendruomenė Kaune (1921-1940)

Turinys
Įvadas 3
Kauno sentikių paramos organizacijos 4
Kauno sentikių moterų labdarybės draugija 4
Kauno miesto ir jo apylinkių sentikių šv. Mikalojaus bendrovė 6
Sentikių Centro Taryba 7
Sentikių gyvenimas Kaune 10
Sentikių spauda Kaune 11
Išvados 12
Literatūros sąrašas 13
Priedas 14

Įvadas
1666 metais dėl įvykdytų Rusijos Bažnyčios Reformų nuo Rusijos Stačiatikių
Bažnyčios atsiskyrę sentikiai buvo pasmerkti ir apšaukti atskalūnais, taigi vengdami
represijų ir persekiojimų, daugelis naujosios atšakos išpažinėjų XVII amžiaus antrojoje
pusėje – XVIII amžiuje persikėlė gyventi į Lietuvą. Manoma, kad sentikių migraciją į
Lietuvos ir Lenkijos valstybę skatino LDK religinis pakantumas, lengvatos žemdirbiams
ir jiems suteikiamos pilietinės teisės, kurių gyvenantys Rusijoje sentikiai negalėjo tikėtis
dėl Stačiatikių Bažnyčios hierarchų prakeikimo už nepaklusnumą. Tuo tarpu sentikiai
LDK turėjo laisvų žmonių statusą, dalis jų vertėsi žemdirbyste, dalis pagalbiniais verslais ir amatais.
Tarpukariu Sentikių Bažnyčia Lietuvoje buvo viena gausesnių religinių
bendruomenių, 1923 metais iš Lietuvoje gyvenusių 50460 rusų, net 32149 (tai yra 63%
rusų) buvo sentikiai. Sentikiai daugiausiai apsigyvendavo provincijose, ypač Rytų
Aukštaitijoje, tai yra Zarasų, Rokiškio, Anykščių (kur įsikūrė pirmoji sentikių
bendruomenė) rajonuose, kur jie tradiciškai užsiimdavo žemės ūkiu, smulkiąja prekyba ir
net kai kuriais amatais, tačiau svarbiausias sentikybės centras Lietuvoje tarpukariu buvo
Kaunas, kur veikė ir Lietuvos sentikių avangardas – Sentikių Centro Taryba. Šio
aukščiausio Bažnyčios valdymo organo vaidmuo Lietuvos sentikių istorijoje yra
pagrindinis ir vienas svarbiausių. Trečiajame ir ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje
Kaune įvyko net aštuoni Lietuvos sentikių suvažiavimai.