LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖ IR JOS INTEGRACIJA Į ES

Ištrauka

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 5
ĮVADAS 7
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ 9
1.1.Ekonominės integracijos esminės kryptys ir samprata 9
1.2.LEZ ir muitų sąjunga 12
1.3.Lietuvos Respublikos muitinės integracija į ES bei su tuos susiję veiksniai 13
1.3.1. Lietuvos muitinės integracijos į ES trūkumai 15
1.4.Lietuvos Respublikos narystės muitų sąjungoje bei prekių judėjime aspektai 16
1.5.Lietuvos Respublikos muitinės veiklos ypatumai 18
1.6.Europos Sąjungos muitinės kodekso ypatumai 20
2.TYRIMO METODOLOGIJOS APŽVALGA 24
3.TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ IR VERTINIMAS 26
3.1.Europos Sąjungos muitinės kodekso pakeitimų nauda Lietuvos atžvilgiu 26
3.2.Lietuvos muitinės teisės aktų pasikeitimai po Europos Sąjungos muitinės kodekso 27
3.3.Bendrojo muitų tarifo pasikeitimai ir įtaka Lietuvos Respublikai 28
3.4.Bendrojo muitų tarifo pasikeitimai ir įtaka Lietuvos Respublikai 29
3.4.1. Komisijos įgyvendinimo reglamento (Nr. 1224/2011) pokyčiai 30
3.4.2. Komisijos įgyvendinimo reglamento (Nr. 1225/2011) pokyčiai 31
3.4.3. Komisijos įgyvendinimo reglamento (Nr. 80/2012) pokyčiai 32
3.4.4. Komisijos reglamento (Nr. 3915/88) pokyčiai 33
IŠVADOS 35
REKOMENDACIJOS 37
LITERATŪROS SĄRAŠAS 38

SANTRAUKA
Baigiamojo darbo tema. Lietuvos Respublikos muitinė ir jos integracija į ES.
Darbo aktualumas. Lietuvos įstojimas į ES atvėrė piliečiams naujas perspektyvas,
įskaitant bendrą rinką su regioninės plėtros pagalba ir laisvąja prekyba. Lietuvos muitinė atlieka itin
svarbų vaidmenį saugant ES išorinę sieną. Laikui bėgant jis vystėsi ir tobulėjo pasitelkus pažangius
IT sprendimus, mokymus ir darbo veiklos optimizavimą. Jos veikla nukreipta į strategijų ir teisės
aktų įgyvendinimą, siekiant efektyviai užmegzti prekybinius santykius su trečiosiomis šalimis
remiantis ES pateiktu muitinės kodeksu.
Tyrimo tikslas - išanalizuoti Lietuvos Respublikos muitinės integraciją į Europos Sąjungą
bei palyginti mutinės kodeksą prieš įstojant į ES ir po įstojimo į ES.
Tyrimo uždaviniai:
1. Pateikti esmines muitinės integracijos į ES kryptis bei svarbą;
2. Išanalizuoti privalumus ir trūkumus, kurie pasireiškia Lietuvos Respublikos muitinės
narystės Europos Sąjungoje, muitų sąjungoje bei prekių judėjimo aspektuose;
3. Nustatyti Lietuvos Respublikos muitinės kodekso esminius ypatumus narystės ES
aspektu prieš įstojimą ir po įstojimo į ES;
4. Išsiaiškinti Lietuvos Respublikos muitinės kodekso integracijos ES perspektyvas ir
tikslus.
Tyrimo objektas - Lietuvos Respublikos muitinė ir jos integracija į Europos Sąjungą.
Tyrimo metodika. Atvejo analizė – tai kokybinis tyrimo metodas, kurio tikslas –
nuodugniai ištirti konkretų reiškinį, įvykį ar asmenį. Šis metodas apima įvairių duomenų šaltinių,
įskaitant interviu, stebėjimus, dokumentus ir artefaktus, analizę, siekiant nustatyti modelius ir
temas, paaiškinančias tiriamą reiškinį. Atlikdami atvejų tyrimus, mokslininkai visapusiškai supranta
sudėtingus ir daugialypius reiškinius, kurių neįmanoma lengvai užfiksuoti naudojant kiekybinius
tyrimo metodus. Tačiau atvejų tyrimai turi apribojimų, įskaitant tai, kad reikia daug laiko ir išteklių,
o išvados negali būti apibendrinamos kituose kontekstuose. Prieš naudodami šį metodą,
mokslininkai turi atidžiai apsvarstyti savo tyrimo tikslą ir apimtį.
Tyrimo metodai:
1. Europos Sąjungos ir LR muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizė;
2. Kokybinis tyrimas – atvejo studija.
Tyrimo rezultatai. Iki ES muitinės kodekso Lietuvos muitinės teisinė bazė rėmėsi
Bendrijos muitinės kodeksu (BMK). Po to jis perėjo prie Sąjungos muitinės kodekso (UCC). ES
muitinės kodeksas atnešė naujų supaprastintų muitinės procedūrų, tokių kaip Įgaliotojo ekonominio
operatoriaus (AEO) schema. Taip pat buvo įdiegtas rizikos valdymo metodas, nauja vertinimo
sistema, kilmės nustatymo taisyklės ir nuostatos dėl elektroninio keitimosi muitinės informacija.
Šiais pakeitimais siekiama palengvinti prekybą, kartu užtikrinant saugumą ir saugumą.
Svarbiausios baigiamojo darbo išvados:
1. ES muitų integracija palengvina prekybą ir yra ES prioritetas, tačiau „Brexit“ sukėlė iššūkių.
2. Narystė ES muitinėje turi privalumų (pvz., prekybos palengvinimas) ir trūkumų (pvz., reikalavimų laikymosi išlaidos).
3. Lietuvos muitinės kodeksas pasikeitė įstojus į ES, priėmus bendras taisykles ir elektroninę muitinės sistemą.
4. Integruojant Lietuvos muitinės kodeksą į ES, siekiama palengvinti prekybą,...