LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAI MANO GYVENIME

Ištrauka

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAI MANO GYVENIME
RAŠINYS

TURINYS
ĮVADAS....................................................................................................................................................3
1. SVARBIAUSI LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAI MANO GYVENIME ............................4
2. MAŽIAU SVARBŪS LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAI MANO GYVENIME ................9
IŠVADOS...............................................................................................................................................13
LITERATŪRA........................................................................................................................................14

ĮVADAS
Temos aktualumas ir problema. Per visą žmonijos gyvavimo laikotarpį vyravo visuomeninių
santykių reguliavimo klausimas. Kadangi visuomenėje yra savitarpio santaikos ir savitarpio
neapykantos pagrindų, todėl daug kas priklauso, nuo to, kokius pagrindus žmonija auklėja savyje.
Vieno individo tikslai ir veiksmai, naudojami jiems pasiekti, gali trukdyti kitam individui siekti savųjų
tikslų. Atsiranda visuomeninių santykių problema. Šiai problemai išspręsti kuriami įstatymai. Jie turi
būti suformuluoti protingai ir atspindėti bendras kultūros vertybes, nes šie įstatymai, esantys mano
gyvenime, kurių reikia laikytis, reguliuoja svarbiausius žmonių santykius, susijusius su pagrindinių
žmogaus teisių apsauga ir formuoja teisę.
Darbo tikslas: išnagrinėti mano gyvenime esančius Lietuvos Respublikos įstatymus.
Darbo uždaviniai:
1. Išskirti svarbiausius Lietuvos Respublikos įstatymus esančius mano gyvenime.
2. Išskirti mažiau svarbius Lietuvos Respublikos įstatymus esančius mano gyvenime.

1. SVARBIAUSI LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAI MANO GYVENIME
Vienas iš svarbiausių man yra Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas. Jame man
aktualus yra 3 straipsnis, kurio pirmoje dalyje teigiama, kad „asmenys, įgiję ne žemesnį kaip
vidurinį išsilavinimą, pagal sugebėjimus ir žinias turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka siekti įgyti
aukštąjį išsilavinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose“ [4]. Man šis straipsnis aktualus, nes
aukštasis mokslas gali ne tik suteikti profesinę kvalifikaciją, bet ir visapusišką bendrą išsilavinimą,
kartu išmokant studentus kritiškai vertinti aplink juos vykstančius procesus. 60 straipsnis teigia, kad
„gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, laiduojamas nemokamas
mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių
studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“
dešimties balų vertinimo skalėje“ [4]. Man šis straipsnis yra labai aktualus, nes suteikia galimybę
studijuoti nemokamai. 49 straipsnis nurodo studentų teises ir pareigas. Svarbiausios man teisės:
studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, pasirinkti studijų programą, dėstytoją, studijuoti
pagal individualias studijų programas, gauti su studijomis susijusią informaciją, laisvai reikšti savo
mintis ir pažiūras. O svarbiausios man, kaip studentei, pareigos: vykdyti studijų programoje
numatytas užduotis, laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto ir vidaus tvarkos taisyklių,
vykdyti rektoriaus sprendimus.
Kitas man svarbus Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kuris „reglamentuoja darbo
santykius, susijusius su darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba“ [5]. 2 straipsnio pirmoje
dalyje darbo santykiams taikomas laisvės pasirinkti darbą principas. Pagal Čiočį P. (2002) darbas -
tai visuomenės gyvenimo ekonominis pagrindas, žmogaus tikslinga veikla, jo fizinių ir protinių
sugebėjimų įgyvendinimas siekiant sukurti tam tikras materialines ir nematerialines gėrybes. Darbas
atlieka auklėjamąjį vaidmenį, suteikia kiekvienam žmogui galimybę save realizuoti, rasti savo vietą
ir pripažinimą tarp kitų visuomenės narių. Šiame straipsnyje suteikiama laisvė pasirinkti darbą,
reiškia, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinktis darbą pagal savo sugebėjimus ir norą, bei tokiu
laisvai pasirinktu būdu užsidirbti gyvenimui. Kita vertus, šis principas jokiu būdu negali būti
traktuojamas kaip užtikrinimas ar garantija konkrečiam asmeniui, kad jis gaus konkretų
pageidaujamą darbą. Taip pat šiame straipsnyje man aktualus teisingo apmokėjimo už darbą
principas. Darbuotojui darbo užmokestis - atlyginimas už darbinę veiklą, pagrindinis pragyvenimo
šaltinis, pagrindinė jo pajamų dalis, išlikimo ir savo bei šeimos materialinės padėties pagerinimo
priemonė. Darbo užmokesčio sistema turi garantuoti teisingą atlyginimą už darbą, užtikrinti ne tik
minimalų, bet ir normalų pragyvenimo lygį.