LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS RUSIŠKOJE ISTORIOGRAFIJOJE

Ištrauka

TIRIAMASIS DARBAS:
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS RUSIŠKOJE ISTORIOGRAFIJOJE

TURINYS
Įvadas 3 psl.
Antisovietinių rusų amžininkų požiūris į Lietuvos nepriklausomybės kovas 5 psl.
Lietuvos nepriklausomybės kovos sovietinėje istoriografijoje 7 psl.
Šiuolaikinės Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos istoriografijos požiūris į Lietuvos nepriklauso-
mybės kovas 13 psl.
Išvados 20 psl.
Literatūros sąrašas 22 psl.

Įvadas
Lietuvos nepriklausomybės kovos, vykusios 1919 – 1920 m. yra vienas svarbiausių Lietuvos
istorijos epizodų, nes būtent jų metu buvo iškovota bei įtvirtinta nepriklausomybė ir pradėjo kurtis
tautiška ir nepriklausoma Lieuvos valstybė nesaistoma jokiais saitais su kitomis valstybėmis. Dėl
savo nepriklausomybės Lietuva kovojo su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.
Lietuvos nepriklausomybės kovos buvo buvo glaudžiai susijusios su Rusijos pilietiniu, kuris
prasidėjo bolševikams užgrobus valdžią Rusijoje po 1917 m. lapričio 7 d. perversmo ir turėjo įtakos
Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės. Nepaisant to, jog 1915 m. Lietuva buvo okupuota
Vokietijos, iki tol ji 120 metų buvo sudedamoji Rusijos imperijos dalis. Konkrečių Lietuvos sienų
Rusijos imperijoje nebuvo, priešingai nei griūnant SSRS. Tai lėmė, jog žlungant Rusijos imperijai,
buvo neišvengiami ginčai ir ginkluoti susirėmimai tarp naujai besikuriančių valstybių, kurios nieko
bendro su bolševikais turėti nenorėjo, tačiau savo pretenzijų, vienos ar kitos teritorijos atžvilgiu,
atsisakyti nebuvo linkusios.
Dėl bolševikų vykdomos pasaulinės revoliucijos idėjos, Rusijos pilietinis karas neturėjo ribų
ir galėjo laisvai išplisti į Vakarų Europą, tame tarpe ir į Vokietiją, kuri buvo okupavusi Lietuvą.
Norint įvertinti Lietuvos nepriklausomybės kovas, jų reikšmę, neužtenka susipažinti tik su
lietuvių požiūriu. Siekiant objektyviau įvertinti įvykius, į juos reikia pažvelgti ir kitų šalių autorių
akimis. Kadangi Lietuvos nepriklausomybės kovos buvo glaudžiai susijusios su Rusijos pilietiniu
karu, todėl pirmiausia yra būtina išsiaiškinti koks yra rusų ir jiems artimų slavų tautų požiūris į
Lietuvoje vykusias kovas.
Literatūra. XX a. buvo pats nestabiliausias ir daugiausiai aukų pareikalavęs laikotarpis per
visą Rusijos istoriją. Kintant valdžiai Rusijoje, kito ir istorikų požiūris, dažnai stipriai veikiamas tuo
metu šalyje buvusios santvarkos. Ją skirstysiu į antisovietinę, sovietinę ir šiuolaikinę. Naudosiu
Rusijos ir jiems artimų Baltarusijos ir Ukrainos autorių darbus, kuriuose yra minimos Lietuvos
nepriklausomybės kovos.
Pirmoje darbo dalyje atskleisiu antisovietinių rusų amžininkų požiūrį į Lietuvos
nepriklausomybės kovas. Jie patys buvo tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su įvykiais Lietuvoje 1919-
1920 m. Bene pačią svarbiausią vietą užima P. Bermontas-Avalovas, prieš kurio dalinius ir kovėsi
lietuviai. Taip minėsiu V. Stankievičių, kurį galima būtų priskirti ir lietuviškai, ir rusiškai
istoriografijai. Jis gimė Lietuvoje, bet politiškai labiau buvo susijęs su imperijos reikalais, o knygą,
kurią minėsiu išleido, būdamas Vokietijoje. Pateiksiu ir S. Sazonovo požiūrį į Lietuvos
nepriklausomybės kovas. Antisovietinių amžininkų darbų, kuriose minimos Lietuvos
nepriklausomybės kovos yra mažai, todėl atskleisiu tik minėtųjų autorių požiūrį.