Lietuvos miškuose ir krūmynuose gyvenantys paukščiai ir jų reikšmė ekosistemoje

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................2
1.PAUKŠČIŲ STEBĖJIMAS .......................................................................................................3
2.SPARNUOČIŲ REIKŠMĖ GAMTOJE ..................................................................................3
3.LIETUVOS MIŠKUOSE IR KRŪMYNUOSE GYVENANČIŲ PAUKŠČIŲ
SISTEMATIKA..................................................................................................................................4
3.1.Būrys: gandriniai paukščiai (Ciconiformes).........................................................................4
3.2.Būrys: vanaginiai paukščiai (Accipitriformes).....................................................................5
3.3.Būrys: sakaliniai paukščiai (Falconiformes)........................................................................6
3.4.Būrys: vištiniai paukščiai (Galliformes)...............................................................................7
3.5.Būrys: gerviniai paukščiai (Gruiformes)..............................................................................8
3.6.Būrys: sėjikiniai paukščiai (Charadriiformes).....................................................................9
3.7.Būrys: karveliniai paukščiai (Columbiformes)...................................................................10
3.8.Būrys: gegutiniai paukščiai (Cuculiformes).......................................................................10
3.9.Būrys: pelėdiniai paukščiai (Strigoformes)........................................................................12
3.10.Būrys: žalvarniniai paukščiai (Coraciiformes)...............................................................13
3.11.Būrys: geniniai paukščiai (Piciformes)..........................................................................13
3.12.Būrys: žvirbliniai paukščiai (Passeriformes).................................................................15
4.LIETUVOS MIŠKŲ PAUKŠČIŲ NYKIMO PRIEŽASTYS IR APSAUGA .....................19
IŠVADOS..........................................................................................................................................20
LITERATŪRA.................................................................................................................................21

ĮVADAS
Miškas – svarbiausia sausumos paukščių gyvenama teritorija. Čia jie slepiasi nuo priešų,
krauna lizdus, augina jauniklius, maitinasi. Paukščių santykis su mišku nevienodas: vieni yra tipiški
miško gyventojai, antrų gyvenamas biotopas plečiasi ir apima parkus, miško parkus ar net miesto
želdinius, treti vienodai lizdą krauna ir miške, ir mieste, ir sodybų želdiniuose.
Šiuo metu Lietuvoje aptinkama 376 paukščių rūšys, iš jų apie 130 gyvena miškuose. Miško
paukščiai yra labai įvairūs. Jie skiriasi ne tik savo išvaizda, giesmėmis, gyvenimo būdu, bet ir
svarba gamtai ir žmogui. „Paukščio nauda arba žala labai sąlygiška, nes tik žalingų arba tik
naudingų paukščių nėra“ (Navasaitis, 1983).
Darbo tikslas: atskleisti Lietuvos miškuose ir krūmynuose gyvenančių paukščių įvairovę, bei jų reikšmę ekosistemoje.
Uždaviniai:
1.Trumpai apibūdinti paukščių reikšmę gamtai ir žmogui.
2.Panagrinėti Lietuvos miškuose gyvenančių paukščių sitematiką.
3.Apžvelgti svarbiausias paukščių nykimo priežastis, bei jų apsaugos būdus.

1.PAUKŠČIŲ STEBĖJIMAS
Paukščių stebėjimas – tai laukinių paukščių stebėjimas jų natūralioje gyvenamoje aplinkoje.
„JAV ir Vakarų Europoje itin mėgstamas užsiėmimas (JAV tuo užsiima 11 proc. žmonių) šiuo metu
populiarėja ir Lietuvoje“ (miskobirza, 2009). Geriausias metas stebėti paukščius – žiema. Nors tuo
metu galima pamatyti palyginus mažai paukščių rūšių, tačiau tada jie mažiau vengia žmonių, būna
atviresnėse vietovėse. „Rudenį ir pavasarį paukščius patogiausia stebėti jų santalkos vietose, kur
pavasarinės ar rudeninės migracijos metu susirenka pailsėti ištisi būriai sparnuočių“ (Karpuška,
2011). Lietuvos paukščių stebėtojus ir ornitologus vienija Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Tai
visuomeninė organizacija, kuri rūpinasi paukščių, jų buveinių tyrimais bei apsauga. Taip pat LOD
populiarindama paukščių stebėjimą ir siekdama į savo veiklą įtraukti kuo daugiau žmonių, rengia
tokius renginius, kaip paukščių stebėjimo maratonas, paukščių stebėtojų šventė „Žalia varna“, paukščių palydos.
2.SPARNUOČIŲ REIKŠMĖ GAMTOJE
Paukščių reikšmė gamtai labai didelė. Svarbiausias jų vaidmuo - reguliuoti vabzdžių ir
smulkių graužikų skaičių. Paukščiai yra ir kitų gyvūnų maistas, todėl jie sudaro svarbią grandį gyvų
organizmų mitybos grandinėje. Sparnuočiai padeda išplatinti augalų sėklas: lesdami šermukšnių,
bruknių, ievų, mėlynių ir daugelio kitų augalų uogas ir skraidydami iš vienos vietos į kitą, jie kartu
su išmatomis išmėto nesužalotas sėklas. Kėkštai ir kiti paukščiai, mintantys gilėmis, sunkius ąžuolo
vaisius nuneša toli nuo medžio, ant kurio jie užaugo, ir dažnai pameta.