LIETUVOS KOMERCINIO BANKO IR KREDITO UNIJOS SKIRTUMŲ VERTINIMAS

Ištrauka

LIETUVOS KOMERCINIO BANKO IR KREDITO UNIJOS SKIRTUMŲ VERTINIMAS
Praktikos darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. KOMERCINIŲ BANKŲ IR KREDITO UNIJŲ SAMPRATA 4
2. KOMERCINIO BANKO IR KREDITO UNIJOS PALYGINIMAS……………………7
2. 1. Skirtumai 7
2. 2. Panašumai 9
2. 3. Pranašumai 13
2. 4. Trūkumai 15
IŠVADOS 16
NAUDOTA LIETERATŪRA 17

ĮVADAS
Kadangi dalis fizinių ar juridinių asmenų turi pinigų perteklių, kurį nori saugiai
laikyti ar investuoti, o tuo tarpu kiti asmenys ar organizacijos nori gauti įvairias pinigines
paskolas, taigi tarp šių dviejų šalių įsiterpia trečioji šalis, kuri atlieka finansų tarpininko funkcijas.
Šiuo metu visame pasaulyje veikia finansinės institucijos, kurios įvairiomis
formomis surenka pinigų fondus iš fizinių ar juridinių asmenų, taip pat teikia jiems
paskolas, perka ir parduoda obligacijas ir kitus vertybinius popierius bei vykdo kitas
finansines funkcijas. Ir nors jos atlieka finansų tarpininko vaidmenį, bet taip pat yra ir
pelną siekiančios maksimizuoti įmonės.
Komerciniai bankai ir kredito unijos yra vienos iš svarbiausių Lietuvoje veikiančių
finansų institucijų. Šias įstaigas sieja panašių funkcijų vykdymas, tačiau analizuojant jų
veiklos principus išryškėja ir nemažai esminių veiklos skirtumų.
Šiame darbe bus apibrėžiama komercinių bankų ir kredito unijų samprata, taip pat
analizuojami praktiniai komercinių bankų ir kredito unijų veiklos skirtumai, panašumai, pranašumai bei trūkumai.
Tikslas - palyginti komercinių bankų ir kredito unijų veiklas.
Uždaviniai:
1.Atskleisti komercinių bankų ir kredito unijų sampratą;
2.Išanalizuoti komercinių bankų ir kredito unijų veiklos specifikas.
Metodai: mokslinės literatūros analizė, antrinė statistinių duomenų analizė ir
informacinio pobūdžio literatūros analizė.

1. KOMERCINIŲ BANKŲ IR KREDITO UNIJŲ SAMPRATA
Finansų įstaigos ir institucijos yra suprantamos kaip įmonės arba kredito įstaigos,
kurios deklaruoja vykdomą ūkinę veiklą, teikia finansines paslaugas, užsiima veikla, kurios
pagrindinę dalį sudaro finansinių paslaugų teikimas, bei verčiasi bent vienos finansinės
paslaugos teikimu (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, 2002).
Finansų institucijos ir įstaigos skirstomos į depozitines ir nedepozitines.
Nedepozitinėmis institucijomis laikomos finansinės institucijos, kurios sukaupia lėšas iš
įvairių įmokų ar periodinių įnašų pagalba ir savo ar savo klientų pavedimu investuoja
sukauptus finansinius išteklius tam tikromis sąlygomis. Svarbiausios tokio pobūdžio
institucijos yra draudimo bendrovės, pensijų fondai, investicijų fondai, finansų maklerio
įmonės, lizingo bendrovės, hipotekos agentūros bei investiciniai bankai.
Tuo tarpu komerciniai bankai bei kredito unijos yra priskiriamos prie depozitinių
finansinių institucijų, tai reiškia, jog šios įstaigos priima indėlius iš fizinių ir juridinių
asmenų ir, sukaupusios reikiamus fondus, teikia paskolas ūkio subjektams bei vykdo kitas
finansines operacijas. Jos moka palūkanas už pasiskolintas lėšas. Prie depozitinių
finansinių institucijų, be komercinių bankų ir kredito unijų, dar yra priskiriami taupomieji
bankai bei taupymo ir paskolų asociacijos (Kancerevyčius G., 2009).
Vieni iš svarbiausių finansinių tarpininkų kiekvienoje valstybėje yra komerciniai
bankai. Tai daugiausiai privačios institucijos, teikiančios platų finansinių paslaugų
diapazoną. Komercinis bankas – tai bankas, kuris priima pinigų indėlius ir suteikia jiems
mokėjimo pervedimo paslaugas, taip pat sudaro sąlygas taupyti ir skolintis. Komerciniai
bankai yra orientuoti į pelno gavimą, o jų klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys bei
valstybinės institucijos.