LIETUVOS KARIUOMENĖS ĮVAIZDIS KAIP ATSAKAS Į RUSIJOS PROPAGANDĄ (PRIVALOMOSIOS KARO TARNYBOS ATNAUJINIMO ATVEJIS)

Ištrauka

LIETUVOS KARIUOMENĖS ĮVAIZDIS KAIP ATSAKAS Į RUSIJOS PROPAGANDĄ (PRIVALOMOSIOS KARO TARNYBOS ATNAUJINIMO ATVEJIS)
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS.........................................................................................2
SANTRAUKA.....................................................................................................................................3
SUMMARY.........................................................................................................................................4
ĮVADAS...............................................................................................................................................5
1. VALSTYBĖS IR VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ ĮVAIZDŽIO ANALIZĖS TEORINĖ 
PRIEIGA.............................................................................................................................................8
1.1. Įvaizdis ir jo konstravimas......................................................................................................8
1.2. Valstybės įvaizdžio svarba, siekiant atremti propagandą.................................................12
1.3. Lietuvos valstybinių institucijų įvaizdis kaip propagandos suvaldymo priemonė..........17
1.4. Gynybos institucijų įvaizdžio formavimo iššūkiai..............................................................25
2. PROPAGANDOS IR JOS DAROMOS ĮTAKOS TEORINIS PAGRINDIMAS...............32
3. LIETUVOS KARIUOMENĖS ĮVAIZDIS KAIP ATSAKAS Į RUSIJOS PROPAGANDĄ 
(PRIVALOMOSIOS KARO TARNYBOS ATNAUJINIMO ATVEJIS)...................................36
3.1. Tyrimo metodologija..............................................................................................................36
3.2. Lietuvos kariuomenės įvaizdžio ir privalomosios karo tarnybos atnaujinimo atvejo 
empirinis tyrimas.........................................................................................................................41
3.3. Valstybinių institucijų įvaizdžio įtakos propagandos suvaldymo procese ekspertinis 
vertinimas..........................................................................................................................................50
3.4. Lietuvos kariuomenės įvaizdžio formavimo ir vystymo ekspertinis vertinimas.............51
IŠVADOS...........................................................................................................................................54
REKOMENDACIJOS ......................................................................................................................56
LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................................58
ŠALTINIŲ SĄRAŠAS......................................................................................................................63
PRIEDŲ SĄRAŠAS..........................................................................................................................71

ĮVADAS
Valstybių – agresorių skleidžiama priešiška propaganda, pasitelkiamos jos sklaidos
priemonės ir nauji metodai – Europos bendruomenę skatina vienytis ir pasitelkti naujus
propagandos suvaldymo būdus. Atsižvelgiant į šias tendencijas – Europos Taryba 2015 metų
gegužę sukūrė, strateginės komunikacijos veiksmų plano dalimi tapusią, aštuonių asmenų darbo
grupę - „East StratCom“. Vienydamasi su daugiau nei 450 akademikų, valdžios institucijų ir
žurnalistų, kaip atsaką poliarizuotai Rusijos žiniasklaidai, ji kiekvieną savaitę parengia
„Dezinformacijos apžvalgą“. Pastarosios tendencijos rodo problemos mąstą, kadangi iki šiol
Europos valstybės tokios institucijos neturėjo, problemas susijusias su dezinformacija bei
propagandiniais veiksmais spręsdavo valstybių viduje. Suaktyvėjus propagandai, kaip niekad
svarbu atremti į šalies piliečius ir valstybines institucijas nukreiptus dezinformacijos srautus,
skatinti piliečių sąmoningumą ir kritinį mąstymą. Šalies vidinio įvaizdžio formavimas bei
pilietiškumo skatinimas tampa valstybės strateginiu prioritetu.
Rusijai vykdant agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu, fiksuojant informacines atakas ir
ekspertams vis dažniau kalbant apie hibridinio karo grėsmę – nuo 2015 metų Lietuva ėmė didinti
finansavimą krašto apsaugai. Su minėta geopolitine situacija siejamas ir 2015 metais Valstybės
gynybos tarnybos priimtas sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę. Viena iš 2016 – 2021 Krašto
apsaugos ministro gairių numato: „Aktyviai skatinant karius, atlikusius NPPKT, tęsti tarnybą LK,
bus nuosekliai didinamas profesinės karo tarnybos (toliau PKT) karių skaičius kariniuose
vienetuose“ (pagal Krašto apsaugos ministro 2016 - 2021m. gaires, 2015). Tam, kad Lietuvos
kariuomenė kaip institucija pasiektų savo strateginius tikslus – jai svarbus visuomenės pritarimas ir
palaikymas. Todėl šios institucijos įvaizdis ima vaidinti svarbu vaidmenį, siekiant save pristatyti
kaip patikimą instituciją, patrauklų darbdavį bei formuojant teigiamą vidinį šalies įvaizdį. Tampa
labai svarbu kontroliuoti, įvertinti ir įvaizdžio formavime teisingai išnaudoti įvairius įvykius, šiuo
atveju atnaujintą privalomąją karo tarnybą bei šauktinių, kurie atliko tarnybą patirtis.
Darbo naujumas
Lietuvoje iki šiol daugiausia atlikta tyrimų, kurie nukreipti į pavienių objektų įvaizdžio
nagrinėjimą. Šalies įvaizdžio studijose dažniausiai įvaizdis nagrinėjamas kaip minkštoji šalies galia,
siekiant pritraukti investuotojus ir turistus bei gauti kitų šalių palaikymą. Tuo tarpu, Lietuvos
kariuomenės įvaizdis dažniausiai tiriamas, norint įvertinti bendrą situaciją tam tikros tikslinės
auditorijos atžvilgiu. Tačiau autorei nėra žinoma tyrimų, kurie konceptualiai apjungtų šalies ir
valstybinių institucijų įvaizdį ir visa tai pateiktų kaip konkrečią priemonę, kuri galėtų būti nukreipta
prieš valstybių – agresorių skleidžiamą propagandą.

Temos pasirinkimo argumentavimas
Jau minėtos šio darbo aktualumo ir jo naujumo priežastys ir nulėmė tai, kad reaguojant ir
imantis priemonių prieš propagandą buvo pasirinkta tirti būtent Lietuvos valstybės ir kariuomenės
kaip svarbiausios šalies saugumą užtikrinančios institucijos įvaizdį. Tai sąlygojo ir tai, kad įvaizdį
apimanti marketingo komunikacijos funkcija, autorės manymu, nėra iki galo išnaudota šalies
gynybos srityje. Manoma, kad platesnis požiūris, apimantis konkrečių valstybinių institucijų įvaizdį,
šiuo atveju kariuomenės įvaizdį, turėtų būti išnaudotas kaip priemonė nukreipta prieš propagandą.
Mokslinė problema – kaip formuoti valstybinių institucijų, šiuo atveju kariuomenės
įvaizdį, siekiant atremti šalių –...