Lietuvos karinis potencialas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse

Ištrauka

ĮVADAS
Karinį potencialą galima apibrėžti, kaip valstybės galimybes išlaikyti ir tobulinti savo
ginkluotąsias pajėgas, didinti jų kovos gebą, aprūpinti taikos ir karo metu moderniais ginklais ir kita
karo technika, visomis materialinėmis priemonėmis bei pasiekti karo tikslų. Karinis potencialas yra
svarbiausia sudedamoji valstybės karinės galios dalis. Šio potencialo būseną apibūdina įvairūs
rodikliai, tokie kaip karinio personalo skaičius, jo moralinis, politinis, psichologinis, bendrasis,
karinis, karinis techninis ir kovinis parengimas, pasirengimas veikti vietovėje, ore ir jūroje,
ginkluotės ir kovos technikos skaičius bei kokybė, kariuomenės aprūpinimas materialinėmis
techninėmis priemonėmis, karinės doktrinos ir teorijos parengimas ir karo praktikos atitikimas,
karinių kadrų parengimas, ginkluotųjų pajėgų kovinė parengtis, mobilizaciniai rezervai ir
mobilizacinės valstybės galimybės. Pagrindinis šio darbo probleminis klausimas – koks buvo
Lietuvos karinis potencialas prasidėjus kariniam konfliktui ir iškilus Lietuvos valstybės nacionalinio
saugumo grėsmei. Taigi, šiuo darbu siekiama išnagrinėti Lietuvos karinį potencialą prasidėjus
Antrajam pasauliniam karui. Atsižvelgiant į išsikeltą tikslą, formuluojami tokie darbo uždaviniai: 1)
apžvelgti Lietuvos kariuomenės stiprinimo veiksmus suvokus galimo pasaulinio karo grėsmę; 2)
aptarti Lietuvos ginkluotųjų pajėgų būklę prasidėjus kariniams Antrojo pasaulinio karo veiksmams.
Aptariant naudotą literatūrą paminėtina, kad rašant darbą pagrinde buvo remtasi istoriko
Vytauto Lesčiaus mokslinėmis publikacijomis Lietuvos kariuomenės organizavimo, dislokavimo ir
ginkluotės pokyčiai 1938–1940 m.