Lietuvos ir Švedijos mokytojų požiūrio į lytiškumo ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose palyginamoji analizė

Ištrauka

TURINYS
ĮŽANGA 13
I. TEORINIAI LYTIŠKUMO ASPEKTAI 16
1.1. Lytiškumas, kaip asmens savybė 16
1.2. Lytiškumo raida istorijos kontekste 18
1.2.1. „Vienos lyties“ ir „dviejų lyčių“ – lytiškumo modelių samprata 18
1.2.2. Lytiškumo formos 19
1.3. Socialinės bei biologinės lyties samprata 28
1.4. Lytiškumo stereotipų vaidmuo socializacijos procese 30
1.5. Lyčių socializacija bendrojo lavinimo švietimo institucijose 31
II. LYTIŠKUMO UGDYMAS LIETUVOJE IR UŽSIENIO ŠALYSE 34
2.1. Lytiškumo ugdymas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 34
2.2. Lytiškumo ugdymas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrojo lavinimo mokyklose 39
2.3. Lytiškumo ugdymas Jungtinės Karalystės (JK) bendrojo lavinimo mokyklose 40
2.4. Lytiškumo ugdymas Skandinavijos šalyse: Danijos, Suomijos, Švedijos bendrojo lavinimo
mokyklose 41
III. TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA 46
3.1. Tyrimo Gyventojų nuomonė apie ES ir Lietuvos lyčių politiką metodologija ir metodika 46
3.2. Tyrimo Lietuvos mokytojų požiūris į lytiškumo ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose
metodologija ir metodika 47
3.3. Tyrimo Švedijos mokytojų požiūris į lytiškumo ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose
metodologija ir metodika 50
3.4. Lietuvos ir Švedijos mokytojų požiūrio į lytiškumo ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose
palyginamosios analizės metodologija ir metodika , 54
IV. TYRIMO REZULTATAI IR ANALIZĖ 56
4.1. Gyventojų nuomonė į švietimo sistemą ir lyčių lygybę ES ir Lietuvoje 56
4.2. Lietuvos mokytojų požiūris į lytiškumo ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose 61
4.3. Švedijos mokytojų požiūris į lytiškumo ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose 74
4.4. Lietuvos ir Švedijos mokytojų požiūrio į lytiškumo ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose
palyginamoji analizė 90
IŠVADOS 104
LITERATŪRA 107
PRIEDAI 115

ĮŽANGA
Lytiškumas – tai vienas iš svarbiausių individo elementų, apimančių savigarbos, saviraiškos,
žmogaus teisių, reprodukcinės sveikatos, lyčių tarpusavio bendravimo aspektus, kuris yra
„neatsiejamas nuo asmens vertybinės orientacijos“ (Ustilaitė, Juškelienė, 2004, p. 205). Pagrindinė
lytiškumo esmė atskleidžiama per asmens lytinį tapatumą, apimant biologines, psichines,
sociokultūrines ir dvasines aiškinimo perspektyvas.
Moksleivių lytiškumas yra ne tik biologinė jų duotybė, bet ir socialinės - kultūrinės aplinkos padarinys,
kurį įtakoja visuomenėje egzistuojančios elgesio normos, vertybės, nuostatos bei stereotipai. Tiek
pirminės, tiek antrinės socializacijos metu stereotipai daro įtaką moksleivių lytiškumo tapatumui.
Temos aktualumas. Visapusiškas moksleivio lytiškumo suvokimas ir jo raiška susijusi su
švietimo sistemos politika. Ypatingai reikšmingą vaidmenį moksleivių lytiškumo tapatumo
formavimui turi bendrojo lavinimo mokyklos. Jose, remiantis lytiškumo ugdymo programomis,
vykdomas moksleivių lytiškumo ugdymas. Kaip teigia P. L. Berger ir T. Luckman (1999),
„legitimacija pateisina institucinę tvarką, suteikdama normatyvinį pobūdį praktiniams jos
imperatyvams“ (p. 120).
Švedijos bendrojo lavinimo mokyklos lytiškumo ugdymo patirtimi lenkia daugelį ES šalių.
Lytiškumo ugdymo programos, remdamosis lyčių lygybės ir lygiateisiškumo principais, orientuojasi į
moksleivio brandžios asmenybės vystymąsi. Lietuvos Švietimo sistemoje iki šiol nėra suformuotos
lytiškumo ugdymo koncepcijos, todėl bendrojo lavinimo mokyklos lytiškumo ugdymo klausimais
patirtis yra menka, apimanti tik biologinius, psichologinius lytiškumo aspektus. Kvalifikuotų mokytojų
lytiškumo ugdymo klausimais stoka, metodinės literatūros, lytiškumo ugdymo programų trūkumas
parodo, kad Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose lytiškumo ugdymas vyksta nepakankamai. Tuo
tarpu Viešosios gyventojų nuomonės apie ES ir Lietuvos lyčių politiką (2002) tyrimo rezultatai rodo,
kad Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos turėtų remtis ES šalių patirtimi, susijusia su lyčių lygybės ir
lygiateisiškumo principais.
Lyčių lygybės ir lygiateisiškumo principų raiškos stiprėjimas verčia pažvelgti į lytiškumo
ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose esamą padėtį bei skatina tirti Lietuvos ir Švedijos mokytojų
požiūrį į lytiškumo ugdymą. Keliami probleminiai klausimai:
1. Kaip lytiškumo ir lytiškumo ugdymo sampratas modeliuoja Lietuvos ir
Švedijos mokytojai?
2. Kokią reikšmę lytiškumo ugdymui suteikia Lietuvos ir Švedijos bendrojo
lavinimo mokyklos?
3. Kaip vertina esamą lytiškumo ugdymo padėtį bendrojo lavinimo
mokyklose Lietuvos ir Švedijos mokytojai?
4. Kokias lytiškumo ugdymo perspektyvas bendrojo lavinimo...