LIETUVOS IR RUSIJOS VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMOS LYGINAMOJI ANALIZĖ

Ištrauka

LIETUVOS IR RUSIJOS VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMOS LYGINAMOJI ANALIZĖ
Viešųjų finansų valdymo grupinis darbas

ĮVADAS
Šiandieninio pasaulio globalizacijos procesai, neišvengiamai paliečia kiekvienos valstybės
viešųjų finansų sistemą. Dėl šios priežasties valstybės yra priverstos pritaikyti savo nacionalinius
biudžetus prie kintančių, globalių rinkos sąlygų. Temos aktualumas: Daugelis mokslininkų yra
susidomėję valstybių viešųjų finansų sistemomis. Kiekvienos valstybės poreikis yra imtis priemonių
ekonominei pusiausvyrai, konkrečiai – finansiniam stabilumui palaikyti yra pagrįstas prielaida, kad
finansų rinkos ne visada užtikrina stabilumą (Leika, 2008). Visos valstybės iš esmės siekia viešojo
ekonomikos sektoriaus efektyvumo didinimo (Davulis, 2004). Kiti autoriai ( Maosheng, Changsheng
2004), (Bahl, Linn, 2000) teigia, jog kiekviena valstybė savarankiškai tvarko viešųjų finansų sistemą,
atsižvelgdama į ekonomines tendencijas. Svarbu suvokti, kad valstybės turi skirtingus išteklius ir
valdymo pajėgumus vystyti ekonominį šalies augimą, todėl viešųjų finansų valdymas tam tikrose
srityse gali ženkliai skirtis. Šiuo darbu bus siekiama įsigilinti ir atskleisti dviejų skirtingų valstybių,
Rusijos ir Lietuvos viešųjų finansų bei fiskalinę politiką, biudžetinį procesą, viešųjų pirkimų sistemą,
pateikiant valstybių pajamų ir išlaidų šaltinius, bei skolos valdymo aspektus.
Darbo tikslas – atlikti Lietuvos ir Rusijos valstybių viešųjų finansų sistemos lyginamąją analizę.
Darbo uždaviniai:
1.Atskleisti Lietuvos ir Rusijos valstybių viešųjų finansų bei fiskalinės politikos sistemą;
2.Išanalizuoti Lietuvos ir Rusijos valstybių biudžetų procesus;
3.Identifikuoti Lietuvos ir Rusijos valstybių viešųjų pirkimų sistemas.
Darbe taikyti metodai : mokslinės literatūros, teisės aktų, statistinių duomenų ir internetinių šaltinių analizė.
Darbo struktūra: darbą sudaro x skyrių, skyriai skaidomi į du poskyrius, išvados ir naudota
literatūra. Bibliografinį sąrašą sudaro x šaltinių.

1. LIETUVOS IR RUSIJOS VALSTYBIŲ VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMOS STRUKTŪRA
Šiame skyriuje kalbama apie Lietuvos ir Rusijos valstybių viešųjų finansų sistemų struktūras.
Sistemos nagrinėjamos ekonominiu ir instituciniu aspektais. Šios analizės dėka įvardinamos viešųjų
finansų sistemos grandys (finansiniai fondai) ir elementai (kiekvienos rūšies finansinių fondų/biudžetų
bendra pajamų ir išlaidų apimtis, kuri pateikiama pagal 2 metų (Lietuvos ir Rusijos 2014m. ir 2015m.)
faktinius rodiklius. Išsamūs, skaitiniai duomenys pateikti darbo prieduose (priedas nr.1).
Remiantis LR finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos valstybės konsoliduotą biudžetą sudaro
šie elementai: valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetas, valstybinio socialinio draudimo fondas,
privalomojo sveikatos draudimo fondas, rezervinis, garantinis, stabilizavimo fondai, Ignalinos AE
eksploatavimo ir nutraukimo fondas ir valstybių valdomų įmonių finansai. Tuo tarpu Rusijos valstybės
konsoliduotą biudžetą, pagal Rusijos finansų ministerijos duomenis, sudaro: federacijų biudžetas,
regionų ir vietos valdžios biudžetai, bei pensijų, sveikatos draudimo, socialinio draudimo ir rezervo
fondai. Lyginant valstybių biudžetus instituciniu aspektu, matome, jog Rusijos ir Lietuvos valstybių
nebiudžetiniai fondai yra panašūs ir skirti socialinei apsaugai užtikrinti. Lietuva išsiskiria tik dviem
fondais: garantiniu, kuris yra skirtas darbuotojų išmokoms dėl bankrutuojančių ar bankrutavusių
įmonių. Taip pat turime dar vieną tikslinį Ignalinos AE fondą, kurio lėšos yra nukreiptos į atominės
elektrinės eksploatavimo ir nutraukimo darbų vykdymą. Lyginant Rusijos ir Lietuvos valstybes taip
pat matome, jog Lietuvoje nėra regioninio lygmens biudžetų (tik nacionalinis ir savivaldybių), ne taip
kaip Rusijoje, kur veikia, federacijų, regionų ir vietinio lygmens biudžetai.
Kiekvienas viešųjų finansų elementas įneša tam tikrą išlaidų ir pajamų dalį į šalies biudžetą.
Svarbu palyginti kokią procentinę bendrojo vidaus produkto dalį sudaro Rusijos ir Lietuvos valstybių
instituciniai biudžeto vienetai. Pajamų dalis pagal finansinius fondus 2014m. pateikiama
paveikslėliuose (pav.1, pav.2). Kaip matyti didžiausią procentinę BVP dalį abiejų šalių biudžetuose
sudaro pajamos iš nacionalinio biudžeto. Mažiausia pajamų dalis Lietuvoje gaunama iš privatizavimo,
rezervinio ir Ignalinos AE fondų. Rusijoje kiek kitaip, mažiausios pajamos iš: sveikatos ir socialinio
draudimo fondų.