Lietuvos ir Latvijos valstybės tarnybų lyginamoji analizė

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
I. VALSTYBĖS TARNYBOS SAMPRATA 4
1. 1. Valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo sąvoka 4
1.2. Valstybės tarnybos pagrindiniai principai 6
II. LIETUVOS IR LATVIJOS VALSTYBĖS TARNYBŲ PALYGINIMAS 7
2.1. Lietuvos ir Latvijos valstybės tarnybų panašumai ir skirtumai 9
IŠVADOS 11
LITERATŪROS SĄRAŠAS 12

ĮVADAS
Temos aktualumas. Valstybės tarnyba - viešoji institucija, jei jos nėra, tai nėra ir valstybės.
Šis terminas yra siejamas su įsipareigojimu dirbti viešųjų tikslų labui. Valstybės tarnyba
Lietuvoje yra gana nauja teisės reguliavimo ir profesinės veiklos sritis. Jos veiklą Lietuvoje
reglamentuoja įstatymai, prezidento potvarkiai, Seimo ir Vyriausybės nutarimai, statutai,
tarptautiniai ir kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai. Darbuotojų skatinimas yra vienas
iš svarbiausių darbuotojų veiklą motyvuojančių veiksnių kaip privačiame taip ir viešajame
sektoriuose. Šiuolaikinėje visuomenėje bene labiausiai akcentuojamos teisės ir pareigos, bet
nereiktų pamiršti tokių dalykų kaip skatinimas ir atsakomybė. Valstybės tarnautojų
atsakomybė yra kitokia nei eilinių piliečių. Jie turi vadovautis įstatymais, nuostatais bei tam
tikromis gairėmis.
Temos problema. Kiekvienos šalies valstybės tarnybos valdymas skiriasi, kadangi
kiekvienoje valstybės tarnyboje yra skirtingos teisės, taisyklės, skirtingi siekiai bei poreikiai,
be to skirtingose šalyse valstybės tarnautojai užima skirtingas pareigas, taigi labai įdomu
Lietuvos valstybės tarnybą palyginti su kaimynine šalimi Latvija ir išanalizuoti valstybės tarnybos panašumus ir skirtumus.
Darbo objektas – Lietuvos ir Latvijos valstybių tarnybos.
Darbo tikslas – atlikti Lietuvos ir Latvijos valstybės tarnybų lyginamąją analizę.
Darbo uždaviniai:
1.Išanalizuoti valstybės tarnybos sampratą.
2.Palyginti Lietuvos ir Latvijos valstybės tarnybas.
3.Išskirti Lietuvos ir Latvijos valstybės tarnybų panašumus ir skirtumus.
Darbo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, aprašomasis ir lyginamasis
metodas, loginės išvados.

I. VALSTYBĖS TARNYBOS SAMPRATA.
1.1. VALSTYBĖS TARNYBOS IR VALSTYBĖS TARNAUTOJO SĄVOKA.
Terminas „valstybės tarnyba“ vartojamas plačiąją ir siaurąją prasme. Plačiają žodžio prasme
valstybės tarnyba suprantama kaip tarnautojo veikla, bet kuriose valstybės organizacijose:
valstybės valdžios institucijose, valstybės įmonėse ir įstaigose. Siaurąją prasme valstybės
tarnyba- tarnautojo darbas tik įstatymu apibrėžtose valstybės institucijose, nes ne visi asmenys
užimantys pareigas valstybės institucijuose yra valstybės tarnautojai.
Valstybės tarnyba - valstybės tarnautojų, atliekančių jiems pavestas funkcijas, visuma.
„Valstybės tarnautojo sąvoka - valstybės tarnautojas yra fizinis asmuo, einantis pareigas
valstybės tarnyboje ir atliekantis įstatyme nurodytą viešojo administravimo veiklą (Z. Bareikytė, 2002, 12psl)“
Kitaip tariant, valstybės tarnautojas yra asmuo atstovaujantis viešojo administravimo įstaigą ir
vykdantis jos funkcijas. Valstybės tarnautojas atstovauja ne konkrečios įstaigos interesui, bet
atstovauja viešosios įstaigos interesus. Jis tarnauja visuomenei..Valstybės institucija, įstaiga ir
jos tarnautojas yra susieti pavaldumo sanktykiu. Šio santykio pagrindas yra administracinis aktas, o ne darbo sutartis.
„Pagal valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnyba yra teisinių santykių, atsirandančių
įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl
valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos
įgyvendinimo koordinavimą, kordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą,
valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą,
priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų
sprendimus viešojo administravimo srityje , rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar
programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo
administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma. (MRU, 2010, 28psl).
Taigi, kaip matome, pagal šį įstatymą, valstybės tarnautojas yra fizinis asmuo, kuris turi
atitikti du kriterijus: pirma, eiti pareigas valstybės tarnyboje, o antra, atlikti viešojo
administravimo funkcijas. Pagal dabartinius Lietuvos įstatymus valstybės tarnautojo sampratą
galima būtų tikslinti, nustatant, kad tai yra asmuo, turintis specialų pasirengimą kvalifikuotai
atlikti tam tikrą viešojo administravimo veiklą.