Lietuvos ir Italijos pagrindinių ekonominių rodiklių lyginamoji analizė

Ištrauka

Lietuvos ir Italijos pagrindinių ekonominių rodiklių lyginamoji analizė

Turinys:
1. Įvadas
2. Teorija
2.1 Makroekonomika
2.2 BVP
2.3 Infliacija
2.4 Nedarbas
2.5 Ekonominė krizė
3. Lietuva
4. Italija
5. Šalių ekonominių rodiklių palyginimas
6. Išvados

1.Įvadas
Šio darbo tikslas yra palyginti Lietuvos ir kitos Europos Valstybės, šiuo atveju
Italijos, ekonominius rodiklius. Konkrečiau, bus analizuojamas, lyginamas šių šalių
nedarbo lygis, bendras vidaus produktas ir infliacijos lygis.

2.Teorija
„Ekonomikos terminai ir sąvokos“ : (mokomasis žodynas) /VPU. Ekonomikos katedra ;
[sudarytojai J.Bagdonavičius, P.Stankevičius, L.Lukoševičius],- Vilnius :VPU, 1999. ,,Wikipedia.com“
2.1 Makroekonomika – ekonomiką, kaip visumą, tirianti ekonomikos mokslo
šaka. Makroekonomikos tyrimų objektas – ne individai, bet tam tikros jų grupės: vartotojai,
investuotojai, valstybė. Makroekonomika nagrinėja nedarbo, infliacijos, ekonomikos augimo reiškinius.
2.2 BVP- Per tam tikrą laikotarpį sukurtų galutinio vartojimo prekių ir paslaugų
piniginė išraiška. Tai galutinis visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų gamybinės
veiklos rezultatas. BVP gali būti apskaičiuojamas trimis metodais: pajamų, išlaidų ir
gamybos. BVP išlaidų metodu apskaičiuojamas kaip visų galutinio vartojimo išlaidų
(apimančių namų ūkių vartojimo išlaidas, valdžios sektoriaus vartojimo išlaidas), grynojo
prekių ir paslaugų eksporto (eksportas minus importas), bendrojo kapitalo formavimo
(investicijų) suma. BVP gamybos metodu apskaičiuojamas kaip ūkio šakų pridėtinių verčių
suma. BVP pajamų metodu apskaičiuojamas kaip kompensacijų darbuotojams (darbo
užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų), likutinio įmonių pelno ir mišrių pajamų (nuomos,
palūkanų), pagrindinio kapitalo suvartojimo (amortizacijos), gamybos ir importo mokesčių
suma atėmus gautas subsidijas. BVP apima ir šešėlinę ekonomiką – šiuo atveju BVP
didinamas spėjamomis šešėlinės ekonomikos apimtimis (kartais tiesiog dauginama iš
spėjamos šešėlinės ekonomikos dalies). BVP gali būti skaičiuojamas galiojančiomis
kainomis – taip gaunamas nominalusis BVP. Kai BVP skaičiuojamas palyginamosiomis
kurio nors bazinio laikotarpio kainomis, gaunamas realusis BVP. BVP vienam gyventojui
apskaičiuojamas BVP sumą dalijant iš gyventojų skaičiaus.