Lietuvos geopolitinė ir geografinė padėtis ir jos kitimas. K. Pakštas (1893-1960) – geopolitikos pradininkas Lietuvoje. Jo knyga „Baltijos respublikų politinė geografija“. K. Pakšto idėjos

Ištrauka

Lietuvos geopolitinė ir geografinė padėtis ir jos kitimas. K. Pakštas (1893-1960) – geopolitikos pradininkas Lietuvoje. Jo knyga „Baltijos respublikų politinė geografija“. K. Pakšto idėjos.
Referatas

TURINYS
Įvadas 3
1. Lietuvos geopolitika 4
2. Lietuvos geografinė padėtis 6
3. Kazio Pakšto biografija 7
3.1 K. Pakšto idėjos ir darbai 11
Išvados 15
Literatūros sąrašas 16

ĮVADAS
Lietuvių tautai teko apsigyventi mažame, gražiame, bet labai pavojingame žemės kampelyje, kurio
mums pavydi mūsų kaimynai.
Geopolitikas K.Pakštas rašė: kad ne dėl vieno pasaulio uosto tiek nesivaržoma kaip dėl Klaipėdos ir
nė dėl vienos pasaulio sostinės kaip dėl Vilniaus. Jeigu Šveicarija pasižymi aukštais kalnais,
Suomija ežerais ir miškais, o Lietuva savo pavojingumu čia gyventi tokiai mažai tautai. Lietuva
būdama pietinė Baltijos regiono šalis, kartu yra ir vidurio regiono šalis. Vargu ar Europoje galima
rasti valstybę, kurios geopolitinė padėtis yra tokia lemtinga jos nacionaliniam egzistavimui. Jau
Mindaugui tapus Lietuvos karaliumi reikėjo kovoti dėl valstybingumo nors Lietuva jau buvo
pripažinta Europoje kaip šalis.
Tikslas: išnagrinėti Lietuvos geopolitinę ir geografinę padėtį bei jos kitimą. Aptarti K. Pakšto idėjas.
Uždaviniai:
1.Aptarti Lietuvos geopolitiką, bei geografinę padėtį.
2.Išnagrinėti K. Pakšto gyvenimą, bei jo indėlį į Lietuvos geopolitiką
3.Aptarti K. Pakšto idėjas.

1.Lietuvos geopolitika
Atkūrus Lietuvos Atkūrusios valstybingumą mūsų šalies žiniasklaidoje ir politinių veikėjų
leksikone ėmė mirgėti sovietmečiu tiesiog uždraustu buvęs „geopolitikos“ terminas, nes Lietuva
pateko į globalią saugumo ir bendradarbiavimo koncepcijų, geopolitinių konstrukcijų griūtį Dar
1991 metais prof. S. Vaitekūno iniciatyva „Minties“ leidykloje buvo išleista tarpukario Lietuvos
geopolitinių darbų rinktinė sudariusi galimybę šių dienų skaitytojui susipažinti ir įvertinti mūsų
pirmųjų geopolitikų (K. Pakšto, S. Tarvydo, J. Paleckio) geopolitines nuostatas ir tarsi priminusi
išskirtinį geografų vaidmenį tarpukario Lietuvos geopolitikoje, ko, deja, dabar jau negalėtume
teigti. Geografų plunksnai priklauso vos keletas straipsnių geopolitikos tematika (Baubinas, 1995;
Daugirdas, 1996; Krupickaitė, 1996; Kavaliauskas, 2000; Vaitekūnas, 2002), neskaitant kai kurių
pastaraisiais dešimtmečiais Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedroje parengtų
baigiamųjų darbų. Be to, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute
politinių mokslų pagrindu susiformavusi naujoji profesionalių šalies geopolitikų ir politologų karta
(N. Aleksiejūnas, G. Dabašinskas, J. Dementavičius, A. Grikienis, L. Kasčiūnas, Č. Laurinavičius,
R. Lopata, E. Motieka, N. Statkus ir kt.), aktyviai besireiškianti tiek spaudinėje, tiek internetinėje
žiniasklaidoje, taip pat kiti į geopolitikos sferą retkarčiais užsukantys socialinių mokslų atstovai (G.
Beresnevičius, R. Grigas, V. Radžvilas ir kt.), dažniausiai jau nebeturi geografinio išsilavinimo.
Dėl to vis silpnėja organiški istoriniai geopolitikos ir politinės geografijos ryšiai, atsiranda labai
abejotinos šių sąvokų traktuotės, įvairiai traktuojamų tarpusavio santykių versijos, plinta
terminologiškai silpnai pagrįsti naujadarai, kaip „geopolitinis kodas1“ ir pan.