Lietuvos fotografijos istorija. Konspektas
Fotografija Lietuvoje iki 1 pasaulinio
Amatininkai (ateljė), mėgėjai. Fotografavo žmones, siūlė įsigyti tų laikų įžymybių vaizdų, turistinių,
žinomų paveikslų reprodukcijų.
Apie fotografiją sužinoma tais pačiais metais kaip pasaulis, 1839 Boleslovas ir Karolis - atsiminimas, kad
buvo daromi dagerotipai. Metais vėliau surengiama Vilniuje pirmoji fotografijos paroda su vienu
dagerotipu. 43 įsisteigia fotoateljė, veikė laikinai, po poros metų įsteigiama kita, kuri veikė 20m.
6deš.pab. Dagerotipiją pakeitė pigesnis šlapio kolodijaus metodas. Įprastinis rekvizitas buvo staliukas,
kolona, fonas (nutapyta). Būtinai turėdavo būti paspartuota, kur spaudžiamas ateljė pavadinimas.
Nuotraukas dėdavo ir ant įv. daiktų.
Portretistai. Turėjo meninį išsilavinimą
Straussas. Nematoma tiek daug rekvizito, fotografija švaresnė, daugiau lemia šviesa, komp.
Jurašaitis. Dokumentuoja dailės parodas, draugijų veiklą. Jo studija tampa susitikimų vieta inteligentijai.
Taip yra fotografavęs Jablonskį, Basanavičių, Žemaitę.
Miesto fotografija/už studijos ribų (studijinė f. - vyraujantis žanras, norint fotografuoti lauke reikėjo gauti
valdžios leidimą. Rinkosi gana bendrus vaizdus: panorama, paminklai, Vilnius reprezentatyvus, idiliškas):
Korzonas. Geležinkelio tunelio statyba - reportažas, tradiciniai vaizdai. Gana kokybiškos.
Sveikovskis. Platesnė geografija, priemiesčiai, sukūrė Vilniaus albumą (kt autoriai taip pat rišdavo
fotografijas į albumus), 5 dalių Vilniaus panoramą (lyg sujungimui).
Čekavičius! Dailės Rusijoje, fotografijos mokėsi Paryžiuje. Kaip ir visi įsteigė ateljė, o fotografavo nuo
69: bažnyčias, jų interjerus, gatves, ypač daug dėmesio skyrė panoramoms. Preciziškai techniškai atlikta,
estetinė pusė.
Fleury! Domėjosi žmonėmis - besimaudantys vaikai, gatvėje sutikti žmonės. Tos pačios vietos atrodo jau
visai kitaip, ne sterilūs, o su veiksmu, žmonėmis. Darė stereoskopinę fotografiją (2 vaizdai žiūrint per
akinius duoda 1 vaizdą).
Bulhakas 20a.pr. Iki 15-tų m. Sudarė Vilniaus architektūros sąvadą miesto užsakymu (taip pat panoramos,
archi detalės). Tuo pat metu užsiiminėjo laisvesne kūryba. Išsiskyrė dideliu dėmesiu piktorialistinei
estetikai. Pirmasis pradėjo dėstyti fotografiją VU. Jau po karo sukūrė mėgėjų draugiją fotografų, kurie
norėjo būti menininkais. Rėmėsi vakarų europos pavyzdžiais (stieglitz). Rašė teorinius straipsnius ir
knygas technikai..
Zatorskis - pirmas Kauno fotografas, 3 deš. vėliau nei Vilniaus.
Dvarų fotografija
Kosakovskis - fotografavo Vaitkuškio dvare, grafas. Sukūrė mėgėjiškų fotografijų (šeimos ir valstiečių
buities, didikų kelionių, dvaro ir apylinkių, gamtos vaizdai, portretai) ir sukaupė didelį fotoarchyvą.
Būdinga savitai surežisuota kompozicija, šešėliavimo efektai, kai kurioms – fotomontažo technika.
Varšuvoje, Vilniuje rengė literatūros vakarus, mėgėjiškus teatro vaidinimus, kartais juose vaidino.
Tiškevičius – su fotoaparatu pasiekė Afriką ir Azijos rytus. Raudondvaryje buvo saugomi jo kelionių
nuotraukų albumai. Buvo tarptautinėse parodose išgarsėjęs fotografas, vienas pasaulinės meninės
fotografijos pradininkų, vienas pirmųjų Lietuvos fotomenininkų.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!