LIETUVOS FINANSŲ SISTEMA DABARTINĖ BŪKLĖ IR PLĖTROS GALIMYBĖS

Ištrauka

LIETUVOS FINANSŲ SISTEMA: DABARTINĖ BŪKLĖ IR PLĖTROS GALIMYBĖS
Kursinis darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. LIETUVOS FINANSŲ SISTEMA 4
2. DABARTINĖ LIETUVOS FINANSŲ SISTEMOS BŪSENA IR PLĖTROS GALIMYBĖS 10
IŠVADOS 15
LITERATŪROS SĄRAŠAS 16

ĮVADAS
Finansų sistema – institucinė sistema ir tarpinė grandis, per kurią namų ūkiai, įmonės ir
vyriausybės gauna finansavimą savo veiklai bei investuoja sukauptas lėšas. Lietuvos finansų
sistema yra šalies ekonomikos dalis. Efektyvus finansų sektorius privalo šalies ir užsienio santaupas
investuoti į produktyvius pramonės ir paslaugų sektorius, kurie gali padidinti savo produkcijos ir
paslaugų apimtį bei pagerinti jų kokybę. Tokiu būdu finansų sektorius daro įtaką šalies BVP
augimui. Šiandien beveik visuotinai pripažįstama, kad finansų sektoriaus plėtotė turi įtakos šalies
ekonomikos augimo greičiui.
Finansų sistemos plėtojimui reikia laiko: žmonės, dirbantys finansų tarpininkų
institucijose, turi įgyti patirties, pačios finansų bendrovės – pasitikėjimą visuomenėje ir turi būti
sukurta atitinkama finansų sistemos technologinė infrastruktūra. Be to, kad finansų sistema gerai
funkcionuotų, reikia efektyvios teisės sistemos, kuri leistų sudaryti įvairių rūšių sutartis bei priverstų jas įvykdyti.
Šio darbo objektas: Lietuvos finansinė sistema.
Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos finansų sistemos dabartinę būseną ir plėtros galimybes.
Darbo metodika – mokslinės literatūros šaltinių analizė.

1. LIETUVOS FINANSŲ SISTEMA
Finansai – tai piniginiai santykiai, atsirandantys bendrojo nacionalinio produkto vertės ir
dalies nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo procese, kurių tikslas – ekonominių
subjektų ir valstybės piniginių pajamų ir sankaupų formavimas ir jų panaudojimas gamybos
plėtimui, dirbančiųjų skatinimui, visuomenės socialinių ir kitų poreikių patenkinimui. [1]
Lietuvos finansų sektorius yra šalies ekonomikos dalis. Efektyvus finansų sektorius privalo
šalies ir užsienio santaupas investuoti į produktyvius pramonės ir paslaugų sektorius, kurie gali
padidinti savo produkcijos ir paslaugų apimtį bei pagerinti jų kokybę. Tokiu būdu finansų sektorius
daro įtaką šalies BVP augimui. Šiandien beveik visuotinai pripažįstama, kad finansų sektoriaus
plėtotė turi įtakos šalies ekonomikos augimo greičiui. [2]
Valstybės finansų struktūrą galima nagrinėti 2 aspektais: instituciniu ir ekonominiu aspektu.
Institucinis aspektas.
Valstybės finansų sistemą sudaro visuma finansinių grandžių, kurių paskirtis aprūpinti
valstybę piniginėmis lėšomis, būtinoms jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas.
Valstybės finansų ekonominis turinys nevienareikšmis; į valstybės finansų struktūrą įtraukiamos
kelios savarankiškos grandys, kurių kiekviena atlieka specifinę funkciją. Į valstybės finansų
struktūrą įtraukiamos šios grandys:
Įvairių valstybės valdymo lygių biudžetai (valstybės, savivaldybių).
Nebiudžetiniai fondai.
Valstybinis kreditas.
Valstybinių įmonių finansai.