Lietuvos, Čekijos ir Ispanijos parlamentų lyginamoji analizė struktūra, funkcijos ir įgaliojimai

Ištrauka

Turinys
Įvadas 3
Darbo uždaviniai: 3
Darbo metodai: 3
1Lietuvos Respublikos Parlamentas 4
2Lietuvos respublikos Seimo funkcijos ir įgaliojimai 4
3Čekijos Respublikos Parlamentas 9
3.1Kodėl Čekijos Respublikos parlamentas dvikamerinis? 9
3.2Čekijos Respublikos Parlamento funkcijos ir įgaliojimai 9
4Ispanijos parlamentas bei jo funkcijos 11
5Lietuvos, Čekijos, Ispanijos panašumai, bei skirtumai 13
Išvados 14
Literatūra 16

Įvadas
 Parlamentas yra pagrindinė politinio gyvenimo institucija. Jo narius išrenka visi šalies gyventojai,
parlamentarai yra tautos atstovais. Į parlamentą gali būti išrinktas bet kuris šalies gyventojas. Jame yra
svarstomi patys svarbiausi ir aktualiausi visuomenės gyvenimo klausimai. Žodis „parlamentas“ šiuo metu
turi apibendrinančią prasmę. Įvairiose pasaulio valstybėse tautos atstovų institucijos vadinamos skirtingai.
Šiuo metu visose pasaulio valstybėse egzistuojančius parlamentus galima apibūdinti dviem bendrais bruožais:
1.kiek rūmų (vieneri ar dveji-aukštesnieji ar žemesnieji) sudaro šalies parlamentą;
2.kiek juose yra narių ir kokiu būdu šie nariai tampa parlamentarais.
Darbo uždaviniai:
Supažindinti su Lietuvos, Čekijos, Ispanijos Parlamentais;
Atskleisti šių parlamentų funkcijas bei įgaliojimus;
Palyginti šių šalių parlamentus, bei jų funkcijas.
Darbo metodai:
Mokslinės medžiagos sisteminimas;
Konstitucijos bei įstatymų analizavimas;
Internetinės medžiagos sisteminimas.

1 Lietuvos Respublikos Parlamentas
Lietuvos Respublikos Seimas – Lietuvos parlamentas, nacionalinė įstatymų leidžiamosios
valdžios institucija. Seimą sudaro tiesiogiai ir slaptu balsavimu ketveriems metams išrinktas 141 Seimo
narys. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Naujai išrinktą Seimą
susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo,
kviečia Respublikos Prezidentas.
Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną
pasibaigus 15 dienų terminui. Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario bei rudens sesijas. Jos trunka
nuo kovo 10 iki birželio 30 d. ir nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 d.
Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais
atvejais – Respublikos Prezidentas gali sukviesti neeilines sesijas.
Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų. Po rinkimų pirmąjį
Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys.
Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo Statutas. Jis turi įstatymo galią.
2Lietuvos respublikos Seimo funkcijos ir įgaliojimai
Seimo kompetencija - tai įgaliojimų visuma, per kurią atsiskleidžia šios valstybės valdžios
institucijos pagrindinės funkcijos. Seimo kompetencija įvardyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
atsižvelgiant į valdžių padalijimo principus. Parlamento įgaliojimai ne dubliuoja vykdomosios ir teisminių
valdžių įgaliojimų, o atspindi pagrindinę Seimo kaip atstovaujamosios ir įstatymų kuriamosios institucijos
paskirtį. Parlamentams, be kitų, būdinga: įstatymų kūrimas, valstybės biudžeto tvirtinimas bei tam tikra
vykdomosios valdžios kontrolė. Daugiausia diskusijų sukelia vykdomosios valdžios kontrolė. Valstybėse
su skirtingomis valdymo formomis ši funkcija realizuojama skirtingai. Parlamentinėse respublikose
vykdomosios valdžios kontrolė yra įvairiapusė. Čia vyriausybės veikla priklauso nuo parlamento
pasitikėjimo. Prezidentinėse respublikose vykdomoji valdžia yra įtakojama netiesiogiai per įstatymų
kūrimą, biudžetą ir pan. Lietuvoje Seimo nepasitikėjimas Vyriausybe reiškia jos veiklos pabaigą.
 Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucija suteikia Seimui įgaliojimus priimti įstatymus,
reguliuojančius bet kurią visuomeniniu santykių sritį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, 67 straipsnyje, numatyti konkretūs Seimo įgaliojimai, kuriuos
Realizuodamas Parlamentas vykdo valstybės valdžią. (Konstitucijos 5straipsnis) Seimas turi
įgaliojimus ir vykdo funkcijas: