Lietuvos auto kelių ilgis, tinklo tankumas, kelių skirstymas. Tarptautinės auto magistralės

Ištrauka

Savarankiškas darbas 
Lietuvos auto kelių ilgis, tinklo tankumas, kelių skirstymas. Tarptautinės auto magistralės

TURINYS
1. ĮŽANGA 3
2. LIETUVOS AUTO KELIŲ ILGIS 4
3. TILTAI, VIADUKAI, ESTAKADOS LIETUVOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIUOSE 7
4. LIETUVOS TINKLO TANKUMAS 8
5. SAUGUMAS LIETUVOS KELIUOSE 11
6. TARPTAUTINĖS AUTO MAGISTRALĖS 12
7. IŠVADOS 15
8. NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 16

1. ĮŽANGA
Aidas Vasilis Vasiliauskas vadovėlyje „Krovinių vežimo technologijos“ teigia, kad „Kelias
– tai aplinka, kurioje arba kuria važiuoja transporto priemonė, atlikdama savo funkcijas.
Keliai yra trijų rūšių:
Natūralūs keliai. Oro erdvė, natūralūs vandens telkiniai ir jūra yra pagrindiniai šios kelių
kategorijos pavyzdžiai. Be išvardytų terpių, visame pasaulyje yra didžiuliai žemės plotai,
kuriais gali gana lengvai judėti atitinkamai sukonstruotos transporto priemonės. Geras tokių
vietovių pavyzdys gali būti dykumos ir stepės. Iš esmės tik gamtinių išteklių įsisavinimas
šiuose rajonuose, miestų ir gyvenviečių plėtra pareikalavo gerinti natūralius susisiekimo
kelius, kad būtų geriau tenkinami rajonų gyventojų susisiekimo poreikiai. Taip palaipsniui
atsirado pagerinti keliai.
Pagerinti natūralūs keliai. Žmonės greitai suprato, kad natūralių kelių būklę galima
pagerinti dirbtinai. Pradžioje tai buvo galima atlikti paprasčiausiomis žmogui žinomomis
priemonėmis. Vėliau, keičiantis žmogaus inžinerinėms galimybėms, tobulinimų apimtys
išaugo. Pavyzdžiui, žmonės išmoko sutvarkyti upių krantus, išlaikyti upę norimose ribose
didinant gylį ir tėkmės greitį. Tačiau augant prekių mainams atsiranda ir nauji
transportavimo būdai. Todėl ilgainiui prireikė gerinti ir jau pagerintus natūralius kelius.
Naujų transporto priemonių masė, greitis ir tūris reikalavo patikimesnių kelių. Tai
įgyvendinti leido tik speciali statyba.
Dirbtiniai susisiekimo keliai. Šie keliai – tai inžinierių darbo vaisius. Skirtumas tarp
natūralių susisiekimo kelių, nereikalaujančių išlaidų statybai, jų išlaikymui, ir dirbtinių
kelių, reikalaujančių didelės kapitalinės pagalbos, labai didelis. Kadangi natūralių kelių
tiesimui ir išlaikymui išlaidos nereikalingos, jie prieinami visiems. O dirbtiniai, net ir tie,
kurie atrodo laisvai prieinami (pvz. automobilių), yra finansuojami iš specialių mokesčių ir
rinkliavų (mes patys to nesuvokdami padedame tiesti ir prižiūrėti šiuos kelius). Be to, šie
keliai visada turi savo savininką ar valdytoją (kartais tai gali būti tas pats asmuo), kuris yra
atsakingas už dirbtinio kelio būklės išlaikymą. Kaip galima suprasti iš pateikto kelio
sąvokos apibrėžimo, be šio infrastruktūros elemento neįmanoma užtikrinti ryšio tarp atskirų
geografinių taškų. Taigi be gerai išplėtoto kelių tinklo transportinių paslaugų teikimo
krovinių ir keleivių vežimas yra neįmanomas“.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos tinklalapyje rašoma, kad „Kelių transportas
– tinkamiausia ir lanksčiausia transporto priemonė pristatyti krovinius į bet kurią paskirties vietą.
Kelių transportu vežama apie 50 % visų krovinių. Kelių transportas neabejotinai yra populiariausia
keleivių susisiekimo priemonė. Šia transporto rūšimi vežama apie 97% visų keleivių.
Lietuvos kelių transportas užima reikšmingą vietą tarptautinėje vežimų paslaugų rinkoje.
Pagrindas plėtoti šį verslą, buvo su 34 Europos ir Azijos valstybėmis sudaryti tarpvalstybiniai
susitarimai kelių transporto srityje.
1993 metais Lietuvoje buvo tik 88 vežėjai, turintys licencijas vežti keleivius bei krovinius,
kurie turėjo tik 960 licencijuotų autobusų ir krovininių automobilių. 2017 metų pradžioje Lietuvos
vežėjai turėjo 5444 licencijas, suteikiančias teisę vežti keleivius ir krovinius, o transporto priemonių
parką sudarė apie 42 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 39 tūkst. buvo krovininiai
automobiliai.