LIETUVOS APSKRIČIŲ VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJOS REFORMA

Ištrauka

LIETUVOS APSKRIČIŲ VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJOS REFORMA

TURINYS
Turinys
I Apskrities viršininkų administracija 4
II Apskrities viršininkų administracijos reforma 5
III Apskričių viršininkų administracijos reformos ypatybės 6
3.1 Reformos minusai 6
3.2 Reformos pliusai 7
IŠVADOS 9
LITERATŪRA 10

ĮVADAS
Reformos valstybei ar organizacijai yra pertvarkymo procesas, kuris dažnai
pradedamas iškilus būtinybei. Reformų tikslas dažnai būna egzistuojančios valstybės, organizacijos,
bendruomenės sustiprinimas bei sutvirtinimas, kuris turi pagerinti situaciją visuomenėje
(organizacijoje) - pagerinti gyvenimo lygį, padidinti pajamas, sumažinti išlaidas ir panašiai. Todėl
reformos gerina jau egzistuojančią sistemą, o neveikia sistemos pagrindų.
Kadangi Lietuvos viešasis administravimas iki šiol nesubalansuotas, todėl savaime
ministerijų, savivaldybių ir apskričių viršininkų funkcijos nėra tiksliai paskirstytos, jos tarpusavyje
nesuderintos arba dubliuojasi. Todėl visai neseniai, 2010 metų liepos 1 dieną, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė įvykdė Lietuvos apskričių viršininkų administracijos reformą. Apskričių reforma buvo
pradėta įgyvendinti dar 2009 metais. Jos reikalingumui pritarė ir Seimas, tvirtindamas Vyriausybės
programą. Pagrindiniai apskričių viršininkų administracijų reformos siekiai – efektyviau naudoti
biudžeto lėšas, sumažinti biurokratizmą, geriau, skaidriau vykdyti funkcijas bei kiek galima jas
priartinti prie žmonių poreikių. Funkcijas, kurias atliko apskričių viršininkų administracijos, yra
perduotos kitoms įstaigoms, o 27 – apskritai buvo panaikintos.
Nors reformos siekiai ir yra gražūs, tačiau, kaip ir kiekviena pertvarka, turi ir
teigiamų, ir neigiamų aspektų. Ši tema aktuali, kadangi nemažai lėšų buvo panaudota iš valstybės
biudžeto, norint įvykdyti šią reformą ir kyla klausimas, ar reforma greitu metu atsipirks. Todėl rašto
darbo tikslas : apžvelgti ir įvertinti Lietuvos apskričių viršininkų reformą, jos tikslus bei pliusus ir minusus.
Tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai:
1.Aprašyti apskrities viršininkų administracijos veiklą prieš reformą.
2. Aptarti apskrities viršininkų reformos pagrindinius aspektus.
3. Išskirti reformos pliusus bei minusus.
Darbo objektas: Lietuvos apskričių viršininkų reforma.

I Apskrities viršininkų administracija
1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos
teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, kuriuo buvo įteisinta 10 apskričių. Kiekviena
apskritis iki 2010 metų liepos 1 d. turėjo po apskrities viršininką, o šis savo ruožtu formavo savo
administraciją, kuri padėdavo įgyvendinti jam priskirtas funkcijas, bei jai vadovavo. Paties
administracijos viršininko uždaviniai buvo:
„1) įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo,
kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir
apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
2) koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų
struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą,
įgyvendinant regionines programas;
3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.“
Apskrities viršininko atliekamų uždavinių skaičius buvo gana didelis, todėl jiems
atlikti buvo sukurta apskrities viršininko administracija, kuri buvo sudaryta iš departamentų
(socialinių reikalų ir švietimo, regioninės plėtros, teisės, žemės tvarkymo, kaimo reikalų ir kt.),
skyrių, tarnybos, administracijos sekretoriaus. „Apskrities viršininko administraciją sudaro
vadovybė, departamentai, į departamentus įeinantys ir savarankiški skyriai bei tarnybos. Vadovybę
sudaro apskrities viršininkas, jo pavaduotojas ir apskrities sekretorius. Apskričių viršininkų
pavaduotojai vykdo apskrities viršininko jiems nustatytas funkcijas, o nesant apskrities viršininko
atlieka ir jo pareigas. Apskrities viršininkas, tvirtindamas apskrities viršininko administracijos
struktūrą, priklausomai nuo apskrities dydžio, gyventojų skaičiaus, administracijos darbo masto gali
nustatyti ją mažesnę už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tipinę apskrities viršininko administracijos struktūrą.“
Taigi apskrities viršininko bei viršininko administracijos pagrindiniai uždaviniai buvo
tam tikros valstybės politikos įgyvendinimas, įvairių, su apskrities veikla susijusių programų
įgyvendinimas, koordinavimas.