Lietuvių literatūra yra turtinga talentingų rašytojų gausa, o taip pat ir neįkainojamą vertę
turinčiais kūriniais. Jų yra labai daug ir kiekvienas šių kūrinių buvo parašytas tam tikru laikotarpiu.
Istoriniai įvykiai ir svarbiausios jos detalės, turinčios įtakos dabarčiai buvo perkeltos į šiuos
kūrinius. Jie savo laiku ir netgi vėlesniais laikotarpiais kryptingai formavo lietuvių požiūrį į tautos
bei valstybės istoriją. Apie tautos, valstybės aukštinimą bei istoriją savo kūriniuose rašė tokie poetai
bei rašytojai, kaip Jonas Radvanas, Maironis ar Vincas Krėvė – Mickevičius. Renesanso atstovas
Jonas Radvanas poemoje „Radviliada“ ne tik iškėlė talentingiausią karvedį Lietuvos istorijoje –
Mikalojų Radvilą Rudąjį, tačiau ir aprašė Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos istoriją, verčiančią
lietuvius didžiuotis. Nagrinėjant Maironio eilėraščius įžvelgiama tautos atgimimo viltis, šviesi jos
ateitis, besiremiant tautos praeities didingumu. Na, o Vinco Krėvės – Mickeviaus tragedijoje
„Skirgaila“ atsiskleidžia atsakomybės svarba kuriant istoriją, kuri būtų teisinga tiek tautos, tiek
valdovo interesų atžvilgiu. Šių talentingų rašytojų kūryboje atsiskleidė Lietuvos istorijos svarba bei
grožis, puoselėjęs požiūrio formavimąsi į istoriją. Taigi, šiandien savo kalboje, kaip pavyzdžiais
remdamasi(-is) Jono Radvano, Maironio ir Vinco Krėvės - Mickevičiaus kūriniais, pagrįsiu savo
nuomonę, kodėl šių rašytojų literatūros kūriniai savo laiku padėjo formuoti ir brandinti lietuvių
požiūrį į tautos istoriją.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!