Lietuvių liaudies dainos

Ištrauka

Referatas ,,Lietuvių liaudies dainos”

Turinys
Įvadas 3
Lietuvių liaudies dainų skirstymas 4
Darbo dainos 4
Vestuvinės dainos 4
Kalendorinių apeigų dainos 5
Vaikų dainos 6
Raudos 6
Poetinės dainų priemonės 7
Liaudies dainų rinkimas ir užrašymas 7
Išvados 8
Literatūros sąrašas 9

ĮVADAS
Tautosakos kūriniai – dainos, pasakos, sakmės, mįslės ir kt. – dar ne taip seniai buvo žmonių
gyvenimo dalis: jie buvo reikalingi sunkaus darbo ir trumpo poilsio valandomis, rūpesčiuose ir
džiaugsmuose, šventėse ir netekties gėloje. Tautosaką, arba folklorą (angl. „liaudies išmintis“),
suprantame kaip daugelio amžių liaudies dvasinę patirtį, kasdieninę išmintį. Įsiterpę į įprastinės
buities tėkmę, į šiokiadienius ir šventes, darbus, žaidimus, ilgas vakaronių valandas, tautosakos
kūriniai nėra tik tos buities trupiniai. Tiktai tautosakoje jaučiame nenutrūkstamą liaudies gyvenimo
pulsą nuspėjame slaptas žmonių dramas, rūpesčius, ilgesį. Rašytiniai šaltiniai, iš kurių suvokiame
praeitį, paviršium prašliuožia pro gyventojų daugumos pasaulėvaizdį.
Tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąją ir dainuojamąją.
Pasakojamosios tautosakos žanrai - pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas ir kt.
Dainuojamosios - daina, sutartinė, rauda ir kt.
Tautosakos kūriniai, ypač dainos, būdavo atliekami tam tikru metu, tam tikroje situacijoje, buvo
susiję su gamtos ciklu, žmogaus darbais bei asmeninio gyvenimo įvykiais. Dėl to dainos skirstomos
į tokias temines grupes kaip darbo dainos, vestuvių dainos, kalendorinių apeigų Mažesnes grupes
sudaro jaunimo, vaikų, meilės dainos ir kitos.