Lietuvių kalbos tyrimai atspindinti ne tik kalbos raidą, bet ir Lietuvos kultūros, istorijos bei
tautos tapatumo vystymąsi. Pirmieji rimtesni mokslo tyrimai prasidėjo XIX a. viduryje, kai kilo
stiprus susidomėjimas tautine kultūra ir kalba. Vienu iš tyrimų pradininkų galima laikyti Joną
Basanavičių, kuris savo veikalu ,,Žemaičių kalbos žodynas“ ėmėsi ištirti šios tarmės ypatumus. XIX
a. bei XX a. pradžios tyrinėtojai, tokie kaip Antanas Juška, Jonas Jablonskis, Kazimieras Būga,
aktyviai rinko liaudies kalbos medžiagą, kuria remdamiesi siekė atskleisti bendruosius lietuvių
kalbos dėsningumus. Šie mokslininkai daug dėmesio skyrė tarmių tyrimui ir šaknų nustatymui.
Jono Basanavičiaus įnašas į lietuvių kalbos tyrimus yra neįkainojamas. Jis buvo vienas iš
pirmųjų mokslininkų, kurie sistemingai tyrinėjo lietuvių tarmių ypatumus, kultūrinį paveldą ir
kalbos raidą.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!