Lietuvių emigracijos priežastys, raida ir stabdymo galimybės

Ištrauka

Turinys
Įvadas 1
1.Pagrindinės emigravimo priežastys 2
2.Lietuvių emigracijos istorija 3
3.Emigracijos stabdymo būdai 4
Išvados 6
Literatūros sąrašas 7

Įvadas
Migracija (lot. migratio – kėlimasis, kraustymasis) – gyventojų kėlimasis iš vienos vietos
į kitą. Dėl migracijos šalyje daugėja kitakalbių skaičius, mažėja savos tautos piliečių. Susiduriant
skirtingų tautų, skirtingų tikėjimų žmonėms, didėja vidinių šalies nesutarimų grėsmė. Dėl
migracijos vienos šalies intelektualai gali „nutekėti“ į kitą šalį. Vienai šaliai tai gali būti
naudinga, kitai žalinga. Lietuvos sąlygomis nepatenkinti išsilavinę žmonės taip pat neretai
susigundo pabėgti į kitą šalį.
Emigrantai - asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ir ketinantys apsigyventi nuolat ar
ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui kitoje šalyje (užsieniečiai, kurių leidimų laikinai gyventi,
išduotų 1 metams ar ilgesniam laikotarpiui, galiojimo laikas pasibaigė ir nebuvo išduotas naujas).
Didysis tautų kraustymasis suskaldė senąją pasaulio (tiksliau sakant – Europos) tvarką ir
sukūrė naujas gyvenimo taisykles bei aktualijas. Tačiau ir XX - XXI amžiaus migracija daro ne
mažesnę įtaką dabartinei pasaulio tvarkai bei sampratai.
  Renesanso išradimai ir Amerikos atradimas sukūrė Naująjį pasaulį. Europiečiai ėmė
masiškai keltis į naujas žemes, išvarydami iš jų čiabuvius ir visiškai pakeisdami buvusį
Amerikos paveikslą. Dar viena didžioji migracijos banga išsiskyrė savo mastais XIX amžiaus
pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Iki ankstyvųjų 1940-ųjų tarptautinė migracija Lietuvoje, nors
ir vėluodama, plito pagal tą patį modelį kaip ir daugumoje Europos šalių, turėjusių aiškią vakarų-
šiaurės krypties orientaciją. [1]
Šiame darbe pasistengsiu apžvelgti lietuvių emigracijos istoriją, emigracijos poveikį, taip pat
įvertinti Lietuvos piliečių emigracijos tendencijas, įvardinti veiksnius, kurie skatina ar stabdo emigraciją.
 
1. Pagrindinės emigravimo priežastys
Ekonominiu požiūriu migracija yra atsakas į ekonomines galimybes geriau gyventi,
kurios keičiasi priklausomai nuo darbo rinkos sąlygų (pvz. darbo užmokesčio skirtumų).
Migracija negali būti vertinama vienareikšmiškai: viena vertus, tai galimybės šaliai, į
kurią migruojama (augantis darbo jėgos skaičius), kita vertus, galimybės šaliai ir iš kurios
migruojama (nedarbo lygio mažėjimas). Tačiau šalyje, iš kurios išvykstama, mažėja dirbančiųjų
skaičius, dėl to aštrėja socialinės šalpos, ekonominės plėtros problemos.
Pagrindinės emigravimo priežastys:
1.didesnės pajamos
2.geresnė gyvenimo aplinka/ infrastruktūra
3.ekonominiai veiksniai atlyginimų skirtumai (tiek tarpregioniniai, tiek ir tarpsektoriniai);
4.lėtas pereinamasis laikotarpis;
5.silpna socialinė sistema;
6.nedarbo lygio augimas;
7.mažos pajamos vienam gyventojui