Lietuvių dailė amžių sandūroje

Ištrauka

Lietuvos dailė amžių sandūroje. Skulptūra.
Skulptūra užėmė gerokai kuklesnę vietą dailės parodų ekspozicijose negu tapyba.
Vienas pirmųjų to meto paminklinės skulptūros pavyzdžių – Juozo Zikaro „Laisvės“
paminklas Kauno karo muziejaus sodelyje. Tai grakšti sparnuotosios Nikės – pergalės
deivės figūra. Pirmojoje lietuvių dailės parodoje išstatyta Petro Rimšos „Lietuvos
mokykla“ („Vargo mokykla“) buvo vienintelė grupinė skulptūrinė kompozicija. Ją
palankia įvertino lankytojai ir spauda. Amžiaus pradžios skulptūros mene įsitvirtino
realistinė kūrybos kryptis. Skulptorius veikė kaimyninių kraštų, ypač rusų ir lenkų,
mokyklų dėsniai ir plačiai Europoje išplitęs vėlyvasis rodenizmas. Petro Rimšos
kūrybos realistines tendencijas paveikė dekoratyvioji moderno kryptis. Jo skulptūroms
būdinga stilizacija ir dekoratyvumas. Statulų ornamentikoje matome perdirbtus kai
kuriuos lietuvių liaudies ornamentų motyvus. Originaliuose medaliuose skulptorius
pavaizdavo LDK kunigaikščių portretus. Portretus kūrė visi to meto skulptoriai,
daugiausia vadovaudamiesi psichologinio portreto tradicijomis. Vėliau nepriklausomoje
Lietuvoje buvo populiarūs nepriklausomybės paminklai. Populiari buvo paminklinio
biusto forma. Buvo sukurta nemažai įžymių Lietuvos rašytojų ir kultūros veikėjų biustų.
Vlada Grybas sukūrė Simono Daukanto ir LDK didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklus.
Socialistinis realizmas. Skulptūra.
Pasibaigus antrajam pasauliniam karui, Lietuvą veikė stipri TSRS ideologija. Visi
menininkai turėjo paklusti vienai meninei programai, kurioje svarbiausia buvo
realizmas. Dailės kūrinio turinys turėjo auklėti žiūrovą optimistine dvasia ir būti lengvai
suprantamas liaudžiai. Daugelis dailininkų patyrė spaudimą ir turėjo laikytis
socialistinio realizmo metodų. Buvo nutraukti visi ryšiai su Europos dailės centrais.
Buvo kuriami dideli monumentalūs statiniai, griaunami nepriklausomos Lietuvos
paminklai, vietoj jų statomi nauji propaguojant ano meto idėjas (J. Mikėno paminklas
M. Melnikaitei Zarasuose, P. Cvirkai Vilniuje; J. Mikėno, J. Kėdainio, N. Petrulio, B.
Pundziaus skulptūrinės kompozicijos ant Vilniaus Žaliojo tilto).Žlugus stalinizmui,
šeštojo dešimtmečio viduryje prasidėjo demokratėjimas, atsirado galimybė plačiau
susipažinti su pasaulio menu. Atgimė susidomėjimas tautodaile. Jau buvo galima
laisviau pasirinkti temas ir stilių. Tikroviškus kolūkiečių ir darbininkų atvaizdus pakeitė
apibendrintos kompozicijos šeimos, meilės, liaudies pasakų temomis. Tobulinama
dekoratyvioji skulptūra, buvo ieškoma monumentaliosios skulptūros formų
paprastumo ir lakoniškumo (J. Mikėno „Pirmosios kregždės“, G. Jokūbonio paminklas
Pirčiupio motinai). Septintajame, aštuntajame dešimtmetyje atsirado stilizacijos formų.
Skulptoriai ėmė domėtis naujomis medžiagomis ir technologijomis.
Socialistinis realizmas. Tapyba.