LEGIONELIOZĖ

Ištrauka

BIOMEDICINOS MOKSLŲ FAKULTETAS
Savarankiškas darbas
LEGIONELIOZĖ

Legioneliozė 
•Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės
pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais.
•Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos
formos:
Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys,
pneumonija,
Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be
pneumonijos.

Apie bakterijos atsiradimą
•Legionella genties bakterijos atrastos 8-ojo dešimtmečio viduryje
JAV. 1976 m. rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje tarp Amerikos legiono
suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, pasireiškė
epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221
žmogus, 34 iš jų mirė. 1977 m. JAV Ligų kontrolės centro
mikrobiologai iš protrūkio metu mirusio ligonio plaučių išskyrė
gramneigiamų bakterijų ir serologiniais metodais įrodė, kad jos yra
šios ligos sukėlėjai. Vėliau šis mikroorganizmas buvo pavadintas
Legionella pneumophila (plaučių legionele). Retrospektyviai ištyrus
neaiškios kilmės plaučių uždegimais įvairiose šalyse susirgusių
ligonių kraujo serumus paaiškėjo, kad legionelės ir anksčiau buvo
sukėlusios ligų protrūkius Amerikoje ir Europoje. Vėliau L.
pneuomophila buvo išskirtos iš aplinkos mėginių, tiriant legioneliozės
protrūkius įvairiose pasaulio šalyse. Pirmasis pneumoninės
legioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 m.

Legionelinė pneumonija 
Legionelinė pneumonija (legionierių liga).
 Inkubacinis periodas 2 – 10 dienų. Liga paprastai prasideda
aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu.
 Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje
progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių
viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės
sutrikimų, (Schwarz-Bartterio sindromas).
 Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai
alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija.
 Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio.
Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1 – 4 mėn.). 25 proc. atvejų
išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai
nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato
(nenusidažo Gramo būdu), leukocitų būna nedaug.

Pontiako karštligė
Pontiako karštligė.
 Inkubacinis periodas trunka
nuo kelių valandų iki dviejų
dienų.
Liga pasireiškia 2 - 6 dienas
trunkančiu karščiavimu,
galvos ir raumenų skausmu,
sausu kosuliu.

Ligos simptomai
Dusulys



Pykinimas

Viduriavimas
Apsunkintas
kvėpavimas
Karščiavimas
Vėmimas Kosulys
Skrepliai su
krauju
Drebulys
Sąmonės
sutrikimas
Skausmas
krūtinėje

Legionelės 
•Plačiai paplitęs vandens saprofitas;
•Legionellaceae šeimos lazdelės;
•Smulkios, gramneigiamos, aerobinės;
•Audiniuose polimorfiškos;
•Negaminančios sporų ir kapsulių;
•Reiklios terpėms;
•Atsparios aukštai temperatūrai (žūva virš 65-70°C), chloro
junginiams;
•Parazituoja makrofaguose, atsparios jų fermentams;
•Gamina proteazes, fosfatazes, nukleazes;
•Legionelių genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39
legionelių serogrupės yra virulentiškos žmogui. Europoje
legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophila.

Legionelių užsikrėtimo kelias 
 Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su
legionelėmis.
 Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. 
 Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos
veiksniai susirgti legionelioze.
 Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga
neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio
žmogaus.

Plitimo būdai I
•Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens
telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir
visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto
vandens apytakos sistemose.
•Palankiausia vandens temperatūra legionelėms
daugintis – 20 - 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir
aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina.
• Dažniausiai legionelių randama oro
kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse,
dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje
aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje
terapijoje).

Plitimo būdai 2
•Įprastinės vandens paruošimo procedūros neužtikrina legionelės bakterijų sunaikinimo ir todėl mažas šių
bakterijų kiekis natūraliai randamas miesto geriamo vandens tiekimo sistemose. 
•Legionelę puola ne tik makrofagai,  bet ir amebos,  protozoa ir ciliatai (vienaląsčiai organizmai, kurių visada
randama geriamajame vandenyje). Šių mikroorganizmų kiekis vandenyje priklauso nuo vidinės vamzdžių
struktūros, paskirstymo sistemos tipo ir vandens temperatūros.
•Didelis nuosėdų kiekis vandentiekio sistemoje, mažas pratekančio vandens kiekis, nepakankamai aukšta...