LDK FINANSŲ BRUOŽAI. LDK PAJAMOS

Ištrauka

Lietuvos ūkio istorija
LDK FINANSŲ BRUOŽAI. LDK pajamos
REFERATAS

TURINYS
ĮVADAS 3
1. ĮPLAUKŲ RŪŠYS 4
2.1 MOKESČIAI IR RINKLIAVOS 4
2.2 SIDABRINĖ 4
2.3 MUITAI 5
2.4 GĖRIMŲ MOKESTIS 5
3. EKONOMIŠKAI SVARBIAUSI LDK REGIONAI 6
4. VALDOVO IŽDO ATSKYRIMAS NUO VALSTYBĖS IŽDO 6
5. VALDOVO IŽDAS 7
6. PREKYBA BELAISVIAIS 9
IŠVADOS 10
LITERATŪRA 11

ĮVADAS
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždui priklausė nekilnojamasis turtas- didžiojo kunigaikščio valdos,
miškai, vandenys- ir iš gyventojų surenkami mokesčiai, sukauptos brangenybės bei kitoks kilnojamasis
turtas. LDK nuolat ieškodavo vis naujų šaltinių įplaukoms padidinti, nes sukaupti pinigai leido stiprinti
valstybę ir spręsti iškilusias valstybės problemas.
Darbo aktualumas. Informaciją ir žinias apie LDK iždą ir pajamas galime panaudoti ir šiandien.
Kiekvienam ekonomistui svarbu žinoti istoriją ir mokytis iš jos, žinant įvykius praeityje, lengviau
priimti tinkamus sprendimus šiandien ir analizuojant praeitį galime suprasti, kokių veiksmų reikia imtis
norit sukurti ekonomiškai stiprią valstybę.
Darbo objektas- LDK pajamos
Darbo tikslas – išanalizuoti kokios įplaukos sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės biudžetą ir
kokią reikšmę jos turėjo LDK raidai.
Darbo problema- Karo reikmės vertė LDK ieškoti vis kitų pajamų šaltinių.
Darbo metodai - lyginamoji mokslinės literatūros analizė.
Darbo uždaviniai:
1.Išsiaiškinti kokie mokesčiai ir rinkliavos papildydavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės biudžetą.
2.Aptarti kokios problemos lėmė naujų mokesčių atsiradimą.
3.Išskirti regionus, kurie labiausiai prisidėjo prie LDK pajamų didinimo.
4.Aptarti valstybės iždo atskyrimą nuo rūmų iždo ir išsiaiškinti kokią įtaką tai turėjo valstybės pajamoms.
5.Išnagrinėti rūmų iždo įplaukas.

1. ĮPLAUKŲ RŪŠYS
Visas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės iždo įplaukas galima skirstytį į dvi grupes: paprastos
ir nepaprastos. Prie paprastųjų iždo pajamų priskiriamos kasmetinės įplaukos: valstybinių arba valdovo
valdų, girių, miškų ir kitų turtų nuoma, seni muitai, pinigų kalimas, pastočių mokestis. Nepaprastąsias
pajamas sudarydavo bendrų Lietuvos ir Lenkijos seimų nutarimais paskirti mokesčiai: valakinis,
miestiečių nekilnojamojo turto, gėrimų, žydų ir totorių pagalvė, rinkliava iš magderburginių miestų. Nė
vienais metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas neturėjo vienodų nepaprastųjų įplaukų, jos
kasmet keitėsi – tai didėjo, tai mažėjo, nes iš esmės priklausė nuo seimų priimtų mokesčių universalų.