LDK bajorų luomo istoriografija

Ištrauka

LDK bajorų luomo istoriografija
Kursinis darbas

Europos istorikus ir jų veikalų skaitytojus tebedomina bajorija, kaip socialinis sluoksnis, jos
įnašas į Europos kultūrą, kasdienis gyvenimas, šios negausios grupės įtakos visuomenei „paslaptis“
ir daugybė kitų klausimų.
Tuo tarpu, Lietuvos istoriografijoje bajorijos, kaip savito LDK visuomenės sluoksnio,
vaizdinys nėra išplėtotas, greičiau, atrodo, kad sukurtas pagal tam tikrą schemą. Dažniausiai
pabrėžiama ir analizuojama tik keletas bajorijos istorijos momentų, dažniau skaičiuojamos XIII–
XVIII a. Lietuvos valstybę valdžiusio ir ją gynusio visuomenės sluoksnio nuodėmės, privilegijos, o
ne nuopelnai. Ypač daug bajorų nuodėmių randama XVI–XVIII a., iš jų įvardijamos šios:
sulenkėjimas, siekimas nežabotų laisvių ir teisių valstybės bei visuomenės gyvenime, smulkiosios ir
vidutiniosios bajorijos beatodairiškas, netoliaregiškas reikalavimas sudaryti uniją su Lenkija XVI a.
viduryje, netvarka, galop atvedusi į anarchiją vidaus gyvenime, siaurų grupinių interesų gynimas,
krašto ūkio žlugdymas, nenoras ginti ir nesugebėjimas valdyti valstybę.
Teigiamais LDK istorijos herojais vadinami ne taip jau daug šio visuomenės sluoksnio
atstovų: XIII–XV a. valdę Lietuvos didieji kunigaikščiai, valstybinį atskirumą nuo Lenkijos XVI a.
ginusiųjų šlovę istoriografijoje pelnę didikai, taip pat kelios dešimtys Lietuvos kultūrai
nusipelniusių, kilmės saitais su bajorija susijusių asmenybių. XX a. antrojoje pusėje sovietinio
laikotarpio istoriografijoje atsirado dar vienas negatyvų atspalvį teikiantis apibendrintas Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos charakteristikos elementas. Bajorai buvo pavadinti išnaudotojų
feodalų klase, savanaudiškai engusia ir alinusia valstiečius.