LDK bajorų luomas XVI – XVII a.

Ištrauka

LDK bajorų luomas XVI – XVII a.

TURINYS
I. LDK BAJORŲ LUOMAS 3
I.1. LDK bajorų luomo susiformavimo aspektai 3
I.2. Visuomenės hirerachija: didikų luomo įtaka valstybėje 6
I.3. Lietuvių ir lenkų bajorai 7
I.4. Valdovo institucija ir jos įtakos silpimas………………………………………………………9

I. LDK BAJORŲ LUOMAS
I.1. LDK bajorų luomo susiformavimo aspektai
Kalbant apie LDK bajorų luomą ir jo kasdienybę XVI – XVII a., reikėtų tiksliai apibrėžti jo
formavimosi laikotarpį, išnagrinėti bajorų luomo „aukso laisves“, svarbu pažinti kilmingųjų luomą,
valdovo instituciją ir nuženklinti skirtingų epochų istorikų nuomones šia tema. Svarbu atsižvelgti į
svarbiausius aspektus: kaip autoriai savo veikaluose skirtingai aiškina luomo įtakos augimo
priežastis, kokios tendencijos vyrauja.
Nors Vakarų (Europos) viduramžių visuomenė tai pirmiausia žemdirbių visuomenė.
Svarbiausias turtas buvo žemė. Didžioji žmonių dalis gyveno kaimuose. Miestų buvo mažai, jų
gyventojų skaičius pradėjo augti tik viduramžių pabaigoje. Pagrindinis gamintojas daugelyje šalių –
ne laisvas, nuo žemvaldžių bajorų priklausantis valstietis. Viduramžių visuomenė mažai rūpinosi
materialine gerove ir turtėjimu. Gyvenimas žemėje jiems buvo pasirengimas amžinajam gyvenimui po mirties.
Su feodalinių santykių raida Vakarų Europoje iškilo trys skirtingos gyventojų grupės:
dvasininkija,
bajorija,
valstietija. 
Iš tikrųjų pastaroji grupė greitai pasipildė kitais visuomenės sluoksniais: amatininkais,
pirkliais ir pan. Pirmosios dvi grupės buvo aukštesnieji, privilegijuotieji luomai, o trečioji – žemesnė,
be privilegijų. Dėl šios priežasties kartais ji išvis luomu nelaikoma. Trečiojo luomo sąvoka taikoma
tik nuo to laiko, kai miestiečiai irgi gavo privilegijų..