Ląstelių signalinės sistemos

Ištrauka

REFERATAS
Ląstelių signalinės sistemos

TURINYS
ĮVADAS 3
LĄSTELIŲ SIGNALINĖS SISTEMOS. SIGNALO PERDAVIMAS TARP LĄSTELIŲ 3
PAGRINDINIAI SIGNALINIŲ SISTEMŲ KOMPONENTAI 4
SIGNALINĖS MOLEKULĖS IR JŲ RECEPTORIAI 6
NEUROMEDIATORIAI 7
AZOTO OKSIDAS IR ANGLIES MONOKSIDAS 8
STEROIDINIAI HORMONAI IR STEROIDINIŲ RECEPTORIŲ SUPERŠEIMA 8
EIKOZANOIDAI 9
PEPTIDINIAI HORMONAI IR AUGIMO VEIKSNIAI 9
AUGALŲ HORMONAI IR SIGNALINIAI KELIAI AUGALUOSE 9
SU G BALTYMAIS SUSIJĘ RECEPTORIAI IR JŲ ANTRINĖS SIGNALINĖS MOLEKULĖS 10
G baltymai 11
ANTRINĖS SIGNALINĖS MOLEKULĖS 11
Ciklinė AMP 11
Antrinės signalinės molekulės, kilusios iš fosfatidilinozitolio 12
KALCIO VAIDMUO KAIP VIDULĄSTELINĖS SIGNALINĖS MOLEKULĖS 12
SIGNALŲ PERDAVIMAS ORGANIZMŲ VYSTYMESI IR DIFERENCIACIJOJE 13
RECEPTORINĖS TIROZINO KINAZĖS/RAS/MAP KINAZĖS KELIAS DROSOPHILA SP. IR C. ELEGANS 13
Drosophila sudėtinės akies vystymasis 13
C. elegans vulvos formavimasis 13
HEDGEHOG IR WINGLESS 14
NOTCH SIGNALINIS KELIAS 14
KONVERGENCIJA, DIVERGENCIJA IR SKIRTINGŲ SIGNALINIŲ KELIŲ SĄVEIKA 14
NAUDOTA LITERATŪRA 15

ĮVADAS
Dauguma augalų ir gyvūnų ląstelių yra specializuotos atlikti vieną ar kelias funkcijas, tačiau
biologiniams procesams vykti reikalinga įvairių ląstelių koordinuota veikla. Kad tai būtų įmanoma,
ląstelės turi bendrauti viena su kita pasitelkdamos signalines sistemas.
Ir prokariotinės, ir eukariotinės ląstelės analizuoja informaciją iš aplinkos. Informacija gali būti
fizinių ar cheminių stimulų pavidalo. Be abejo, signalo buvimas dar nereiškia, kad ląstelė sureaguos
į jį, nes ląstelės atsakas įmanomas tik esant specifiniams receptoriniams baltymams, kurie galėtų atpažinti stimulus.
Ląstelės atsakas į bet kurį stimulą susideda iš pagrindinių trijų etapų: 1) signalinė molekulė jungiasi
prie receptorinio ląstelės baltymo, dažnai esančio ant plazminės membranos, 2) signalinės
molekulės prisijungimas stimuliuoja tam tikros informacijos perdavimą į ląstelės vidų ir tos
informacijos plitimo, 3) galiausiai, ląstelė, reaguodama į signalą, keičia tam tikrą savo aktyvumą.
Ląstelių signalinės sistemos. Signalo perdavimas tarp ląstelių
Ląstelinių signalų perdavimas gali vykti tiek dėka tiesioginio ląstelės ryšio su ląstele-kaimyne, tiek
dėka išskiriamų signalinių molekulių. Pavyzdžiui, integrinai ir kadherinai veikia ne tik kaip
ląstelių adhezijos, bet ir kaip signalinės molekulės, reguliuojančios ląstelių dalinimąsi ir
išgyvenamumą, priklausomai nuo tarpląstelinių ir ląstelės-matrikso kontaktų.
Ląstelių signalinių kelių, susijusių su sekretuojamomis molekulėmis, įvairovė skirstoma į tris
pagrindines kategorijas, priklausomai nuo atstumo, per kurį perduodamas signalas:
•Autokrininis signalo perdavimas (pav. 1a) yra ląstelės atsakas į jos pačios gaminamas signalines
molekules. Stuburinių imuninės sistemos ląstelės (tam tikri T limfocitų tipai) reaguoja į antigenus,
sintetindamos augimo veiksnius, stimuliuojančius jų pačių dalinimąsi. Tokiu būdu T limfocitų
daugėja ir imuninis atsakas stiprinamas. Tačiau reikia pažymėti, kad nenormalus autokrininis atsakas gali sukelti vėžį.
•Parakrininiame signalo perdavime (pav. 1b) molekulės, sekretuojamos vienų ląstelių, veikia šalia
esančias taikinių ląsteles. Parakrininio veikimo pavyzdys yra neuromediatoriai, perduodantys
signalus tarp neuronų sinapsėje.
•Endokrininiame signalo perdavime (pav. 1c) dalyvauja signalinės molekulinės (hormonai),
sekretuojamos specializuotų endokrininių ląstelių ir transportuojamos per kraujotakos sistemą iki
taikinių, esančių nutolusiose kūno dalyse. Gyvūnų endokrininės liaukos (hipofizė, skydliaukė,
prieskydinės liaukos, kasa, antinksčių liaukos bei lytinės liaukos) gamina virš 50 skirtingų hormonų.