LAISVŲ ASOCIACIJŲ TESTAS

Ištrauka

LABORATORINIS DARBAS
LAISVŲ ASOCIACIJŲ TESTAS

TURINYS
Įvadas 3
Metodika 5
Rezultatai 6
Rezultatų analizė 8
Išvados 9
Literatūra 10

ĮVADAS
Asociacija – ryšys tarp psichinių reiškinių: kai vienas jų aktualizuojamas (suvokiamas,
įsivaizduojamas, įsisąmoninamas), tai iškyla ir kitas (Psichologijos žodynas, 1993, p. 29).
Asociacijų sąvoką pirmasis pavartojo J. Locke‘as XVII amžiuje. Savo knygos „Žmogaus proto
patirtis“ (1694) vieną skyrių jis pavadino „Idėjų asociacijos“. Tačiau daiktų ir reiškinių
tarpusavio ryšių ir santykių perkėlimas į žmogaus psichikos vidines struktūras, t.y.
interiorizacija, jau nuo seno buvo laikoma atminties procesų pagrindu.
Jau Aristotelis rašė apie daiktų grupavimą pagal jų panašumus ir skirtumus, sensorinį modalumą.
R. Dekartas manė, kad ankstesnių kontaktų vidinė projekcija yra patirties kaupimo ir
prisiminimo pagrindas. Smegenų paviršių jis lygino su audinių, kurį pradūrus paliekamas
pėdsakas. Vėliau veikiantys išoriniai dirgikliai tais pėdsakais eina greičiau negu naujais. T.
Hobbesas tuos ryšius laikė universaliu psichikos gyvenimo pradu. Ankstesnės patirties pėdsakai
išlaikomi sąmonėje be jokios papildomos jėgos. Vaizdinių junginiai sudaro mintis, kurios seka
viena kitą tokia tvarka, kaip anksčiau vyko jutimai. Apie ryšių susidarymą kalbėjo ir Spinoza,
rašydamas, kad jei žmogaus kūnas vienu metu veikiamas dviejų ar daugiau daiktų, tai siela,
vėliau vaizduodamasi vieną iš jų, tuojau prisimena ir kitus.
Asociacijų susidarymą autoriai suprato skirtingai. Visiems bendra buvo tai, kad asociacijų
susidarymą aiškino pagal mechanikos dėsnius.
Vėliau D. Hartley (1794) ir jo pasekėjai pirmieji susistemino psichologijos žinias ir pripažino
asociacijas bendru viso gyvenimo principu ir bandė paaiškinti jų mechanizmą. Svarbiausia ir
pakankama asociacijų susidarymo sąlyga jie laikė dirgiklių pasirodymo vienalaikiškumą ir
pasikartojimų dažnį. Asociacijų išeities tašku jis laikė tris elementus: jutimą, idėją ir judesį. Jie
visi pajungti asociacijų dėsniams. Jo nuomone, asociacijų susidarymui turi reikšmės ir motyvai
(Lapė, 2003, p. 116).