Laisvė

Ištrauka

ĮVADAS
F. Schiller žodžias: „Žmogus laisvas ir grandinėse gimęs…“
Kiekvienas dažnai susimąstome, kas vis dėl to yra laisvė ir kaip mes
ją suprantame. Kiekvienas žmogus gyvenantis šiame pasaulyje laisvę
suvokia savaip, kiekvienas iš mūsų, kuris turi sąmonę ir gali priimti
sprendimus, yra laisvas. Kiekvienas iš mūsų patys priimame
sprendimus ire same savo gyvenimo kalviai. Visuomenėje laisvės
supratimų yra labai daug, vienam tai laisvė mylėti žmogų, kitam būti
madingam ir būti dėmesio centre, dar kitam tai nepaisyti įstatytmų ir
daryti ką nori. Laisvė – tokia žmogaus galia kurią jis vykdo kaip savo
paties valią ir atsakomybę. Be to laisvė pasirinkti priklauso ir nuo
žmogaus asmenybės, nuo jo sugebėjimų. Kuo žmogus laisvesnis, tuo
jis labiau atsakingesnis. Žmogaus laisvę pasirinkti įtakoja daug
veiksnių: tai ir visuomenė, kurioje žmogus gyvena, tai ir jo paties
charakteris, valia ir t.t.

1. LAISVĖS SUPRATIMAS
Laisvė – tai viena sudėtingiausių, įdmiausių bei filosofijoje labiausiai
nagrinėjamų problemų. Verta pažymėti, kad skirtingais istorijos tarpsniais
besiformuojant ir įsivyraujant skirtingoms mąstymo trajektorijoms laisvė kaip problema
buvo suvokiama gan panašiai, tačiau išryškėdavo tam laikotarpiui būdingi vis kitokie
suvokimo aspektai kas ir sąlygojo skirtingą laisvės kaip problemos suvokimą. Vėlyvųjų
viduramžių filosofai skelbė teoriją, kad gyvųjų būtybių elgsena priklauso ne nuo jų
pačių valios, o nuo išorinių priežasčių. Mokslininkas Žanas Buridanas, gyvenęs
Prancūzijoje XIV amžiuje, šią mintį grindė tokiu pavyzdžiu: Jei alkanam asilui
padėsime du vienodus kuokštus šieno ir vienodu atstumu nuo jo snukio, asilas negalės
pasirinkti, kurį ėsti, todėl jam teks nudvėsti iš bado. Nuo to laiko žmones, neryžtingus,
ilgai svyruojančius prieš nusprendžiant, kaip pasielgti, paprastai vadina „Buridano asilais“. 
Filosofas J. P. Sartre‘as, sako, kad žmogus yra pasmerktas laisvei vien todėl,
kad jis negali nesirinkti. Negali būti neatsakingu už savo mintis bei veiksmus. Net
nesirinkdamas jis renkasi nesirinkimą. Tokiu būdu jis yra atsakingas už tai, kad atsisako
atsakomybės. Galima drąsiai teigti, jog laisvės tema buvo ir yra viena labiausiai
jaudinančių bei intriguojančių. Kasdieninėje kalboje laisvė paprastai suprantama kaip
apribojimų ar suvaržymų nebuvimas. Tik žmogus yra laisvas, nes jis egzistuoja pats
save apspręsdamas. Apsisprendimo galimybė yra pats laisvės branduolys ir dvasios
dalykas. Pagrindas , kuris įgalina žmogų iš gamtos išsiveržti į dvasinę tikrovę ir yra ne
kas kita , kaip laisvė.
Būti laisvam yra lygu būti savimi pačiu. Tiek giliai laisvė išplėtojama, kiek
giliai paties žmogaus dvasiskai išaugama.