LAGŪNOS

Ištrauka

LAGŪNOS 
Referatas 

TURINYS
Lagūnos (sąvoka, skirstymas) 3
Pakrantinės lagūnos 4
Lagūnų srovių reţimas 6
Lagūnų bioįvairovės ypatumai ir problematiškumas 7
Lagūnų ekosistemos tyrimų problematiškumo prieţastys 8
Kuršių marios 9
Pasaulio lagūnos 10
Literatūros sąrašas 11

LAGŪNOS (SĄVOKA, SKIRSTYMAS)

Lagūna- tai negili įlanka, kurią nuo gilesnės jūros skiria nerija, rifas ar atolas. Lagūnos su
jūromis (vandenynais) jungiasi siauriu sąsiauriu (arba keliais sąsiauriais), todėl lagūnos vandens
druskingumas, dugno nuosėdos, flora ir fauna skiriasi nuo jūros. Lagūnoje egzistuojančiai
bioįvairoviai įtakos turi ir su upėmis atneštas vanduo, todėl paprastai jose vanduo nėra toks sūrus
kaip atviros jūros arba vandenyno. Be to, lagūnų druskingumui įtakos turi ir lokalus klimatas.
Pagal geologinį laiką, tai lagūnos yra trumpalaikės kraštovaizdţio dalys. Šio kraštovaizdţio
gyvavimo trukmė priklauso nuo lagūnose vykstančių procesų:
biologinių procesų: sedimentacijos ar skaidymo;
jūros lygio pokyčių, kurie, savo ruoţtu, priklauso nuo globalinio klimato kitimo;
vietinės tektoninės veiklos; žmogaus veiklos;

Net apie 13 % Pasaulinio vandenyno kranto linijos uţima lagūnos. Tai labai specifinės
ekosistemos, besiskiriančios nuo kitų vandens telkinių tiek savo morfologinėmis ar
hidrodinaminėmis charakteristikomis, tiek čia gyvenančių bendrijų ypatumais. Viena iš tokių
lagūnų yra Kuršių marios- didţiausia lagūna Europoje.
Pasaulyje egzistuojančių lagūnų plotis labai įvairus, vienos yra maţesnės, kitos uţima
didelius plotus, pavyzdţiui, Brazilijoje esanti lagūna Lagoa dos Platos- jos plotas yra apie
10.200 km2. Paprastai lagūnų vidutinis gylis būna apie 1-3 metrus, o giliausios vietos daţnai 
nesiekia 5 m, tačiau yra ir išimčių, kai lagūnų vietoje yra įvairių povandeninių duobių kanalų.
Išskirtinis lagūnų bruoţas- nuolatinis gėlo ir druskingo vandens maišymasis.