Spalvinio regėjimo tyrimas

Ištrauka

Psichologijos studijų programa
Labaratorinis darbas
Spalvinio regėjimo tyrimas

Įvadas
Regėjimas pagrįstas matoma šviesa, kuri yra energijos ruožas elektromagnetiniame spektre.
Elektromagnetinis spektras yra nenutrūkstamas elektromagnetinės energijos diapazonas, kurį
sukuria elektriniai krūviai ir kuris sklinda bangomis. Šio spektro energija gali būti apibūdinama jos
bangos ilgiu – atstumu tarp elektromagnetinių bangų viršūnių. Žmonėms ir kai kuriems kitiems
gyvūnams matomos šviesos bangos ilgis yra susijęs su skirtingomis spektro spalvomis (Žmogui
matomas spektras tęsiasi nuo ~400 nm iki ~700 nm)(Goldstein, 2010).
Nors šviesos spalva priklauso nuo bangos ilgio, objektų spalvos daugiausia priklauso nuo to, kokius
bangos ilgius jie atspindi į mūsų akis. Balti objektai atspindi visus bangos ilgius panašiai, o juodi
objektai sugeria didžiąją dalį bangos ilgių ir atspindi labai mažai šviesos. Spalvoti objektai atspindi
tik tam tikrus bangos ilgius. Kai objektas atspindi vienus bangos ilgius labiau nei kitus, tokios
spalvos vadinamos chromatinėmis spalvomis. Kai spalva neturi atspalvio, kaip balta, juoda ir visi
pilki tonai tarp jų, tokios spalvos vadinamos achromatinėmis spalvomis. Monochromatinės spalvos
- tai šviesa, sudaryta iš vieno bangos ilgio, todėl jos yra „grynos“ spalvos be mišinio (Goldstein, 2010).
Spalvą galima apibūdinti trimis pagrindinėmis savybėmis: spalvos tonu, sodrumu ir grynumu.
Spalvos tonas nusako, kokia tai spalva (pvz. raudona), ir jį lemia šviesos bangos ilgis. Skirtingi
bangos ilgiai sukelia skirtingų spalvų pojūtį. Sodrumas apibūdina spalvos ryškumą ar intensyvumą,
o jį labiausiai lemia baltos (ar pilkos) spalvos priemaiša. Kuo daugiau baltos pridedama, tuo spalva
tampa blankesnė ir mažiau sodri. Grynumas nusako, kiek spalva yra „švari“, t. y. kiek joje nėra kitų
spalvų ar priemaišų; jį lemia kitų spalvų, juodos ar pilkos. Taigi šias savybes lemia tiek fizikiniai
šviesos parametrai, tiek spalvų maišymas, kuris gali būti adityvus (vyksta maišant šviesas) ir
subtraktyvus (maišant dažus ar pigmentus) (Goldstein, 2010).
Spalvos atlieka svarbias signalines funkcijas: padeda atpažinti ir klasifikuoti objektus; nustatyti
būseną bei reaguoti į signalus. Spalvinis matymas labai palengvina gebėjimą atskirti vieną objektą
nuo kito ir ypač išskirti objektus sudėtingose scenose. Tai yra itin svarbu išgyvenimui bei reikalauja
nuoseklių tyrimų (Goldstein, 2010).
Dabro Tikslas
Sulyginti spalvas, spalvų maišymui naudojant kelias spalvas, ir nustatyti spalvų ribinį jautrumą.
Darbo užduotys
Tyrimo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
1.Patikrinti spalvų skyrimą
2.Sulyginti spalvas, spalvų maišymui naudojant dvi ir tris spalas.
3.Išmatuoti spalvų ribinį jautrumą pilkai spalvai.
Tyrimo metodika
Darbo priemonės
Kompiuteris, kuriame yra instaliuota programa „Spalva Tyr“.
Tyrimo dalyviai
Tiriamasis yra mergina, 21-ių metų, be psichinių sutrikimų galinčių paveikti tyrimo rezultatus.
Tiriamoji turi optimalų regėjimą.