Kūrybiškumo ugdymas lietuvių kalbos pamokose

Ištrauka

TURINIS
1.ĮVADAS……………………………………………………………..3-4
2.KŪRYBINGUMAS KAS TAI 5
3.KAIP UGDYTI KŪRYBINGUMĄ? 5-6
4.SKAITYMO KŪRYBINGUMAS 6-7
5.RAŠYMO KŪRYBINGUMAS 7- 8
6.KALBĖJIMO KŪRYBINGIMAS 9-10
7.INTEGRUOTAS KŪRYBINGUMAS 10
8.LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOS PLANAS 11-14
9.IŠVADOS 15
10.LITERATŪRA 16

ĮVADAS
Darbo aktualumas. Kūrybingumas užima svarbia vietą. Žmogus nebūna tik kūrybingas arba tik
nepaprastai gabus. Visada šios jo savybės pasireiškia tam tikroje srityje. Vaikų kūrybingumas —
dažnai pastebimas gana anksti. Iš tikrųjų dauguma iš mūsų sutiktų, kad kūrybiškumas – puiki
savybė, tačiau kiekvienas iš mūsų skirtingai ją apibrėžtų. Kūrybinis mąstymas – tai ne tik
išradingumas, sugebėjimas atrasti, mokslinės teorijos ar sukurti meno kūriniai.
Daugelis vaikų esti kūrybingi, tik dėl netinkamo auklėjimo ir mokymo savo kūrybiškumo
neugdo. Vienas kūrybiškumo dalykų – bendradarbiavimas. Dirbti komandoje reikia sugebėti.
Ugdant vaikų kūrybiškumą,reikia organizuoti pedagoginį procesą taip, kad žinios
būtų įsisavinamos praktiškai ir kūrybiškai, bet ne iškalamos mechaniškai. Išugdyti ar padėti
vaikui pačiam išsiugdyti kūrybiškumo kompetenciją, suprantamą kaip gebėjimą originaliai,
lanksčiai, tikslingai ir efektyviai mąstyti ir veikti, turi būti vienas svarbiausių šiuolaikinės
mokyklos siekių. Kitaip tariant, mokykla turėtų ugdyti mąstantį, gebantį spręsti problemas,
veržlų, laisvą, savarankišką žmogų.
Ugdant kūrybingumą labai svarbu ugdyti visą asmenybę ir skatinti intelektinį pasitenkinimą,
ypač svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko saviraiškai atskleisti. Labai svarbi sąlyga –
pačių mokytojų  kūrybiškumas. Tik kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką mokinį.
Pačių mokytojų kūrybiškumo kompetencija – tai viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo
mokykloje sąlygų.. Mokykloje kiekvienam vaikui turi būti sudaryta galimybė kurti, nes vaikai iš
prigimties yra smalsūs ir mėgsta eksperimentuoti.  Kūrybiškumas — dažnai laikomas svarbia
nuoroda į galimus nepaprastus gabumus. Kalbama apie labai sudėtingą sąvoką, kurios
neįmanoma paprastai aprašyti. Nėra bendrai galiojančių ir priimtų kūrybingumo apibrėžimų.
Kūrybingumas yra vienas iš ugdymo tikslų, į kuriuos tradicinė mokykla dar žvelgia įtariai. Mūsų
visuomenės, nemažos dalies mokytojų svarbiausių vertybių sąraše kūrybingumo galime ir
neaptikti, nes mokymąsi dažniausiai laikome ne kūryba, o darbu.
Besikeičianti visuomenė šiuolaikiniam žmogui, siekiančiam įgytį naujų kompetencijų ir kaupti
atitinkamus įgūdžius, kelia tam tikrus reikalavimus. Mokymo esmė yra ne tik žinios. Mūsų
visuomenei reikalingi kūrybiški žmonės, kurie gebėtų diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai
mąstyti, mokėtų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasulio, daryti įtaką naujoms idėjoms ir
darbams. Neatsiktinai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosios programos kūrybiškumo
ugdymą išskiria kaip vieną pagrindinių ugdymo tikslų. Kūrybiškumą ugdo įvairi veikla. Yra
sakoma, kad kuo daugiau žmogus skaito, tuo daugiau žino. Skaitančio vaiko atmintis gerokai
imlesnė, platesnė, vaizduotė – kūrybiška, jie nepalyginti iškalbingesni. Skaitantys geriau
formuluoja mintis, laisviau rašo, lengviau užmezga ryšius ir bendraują su aplinkiniais, yra
kritiškesni, savarankiškesni, vertindami teiginius ir veiksmus. Skaitymas formuja dvasiškai
brandesnę, labiau apsišvietusią, kultūringą ir socialiai vertigą asmenybę.