Kūrybiškumas kaip vadybinis iššūkis

Ištrauka

Kūrybiškumas kaip vadybinis iššūkis
Kursinis darbas

Turinys
Įvadas 3
Teorinė darbo dalis 4
Kūrybiškumo esmė ir procesas 4
Kūrybiškumo skatinimas organizacijoje 7
Tiriamoji darbo dalis 12
Tyrimo metodologija 12
Tyrimo rezultatai 12
PRIEDAI 20
Priedas Nr. 1. Anketa 20

Įvadas
Tyrimo aktualumas. Sėkmė versle šiandien priklauso nuo nuolatinio novatoriškumo.
Kūrybiškumas yra esminė kompetencija būtina lyderiams, vadovams ir vadybininkams ir viena iš
geriausių priemonių organizacijai suteikti konkurencinį pranašumą. R. Webster (2003) kūrybiškumą
apibrėžia kaip gebėjimą ar pajėgumą kurti — įgyvendinti, suteikti naują formą, kurti vaizduotės
pagalba, sukurti ką nors naujo. Šiuolaikinėje vadyboje gebėjimas kurti ir vystyti naujas idėjas,
suteikti kam nors naują formą yra vienas didžiausių privalumų. Organizacijos sėkmę sąlygoja naujų
galimybių ieškojimas ir gebėjimas atrasti naujoves, kurių nori pirkėjas. Taigi ateities organizacijų
vadyba turi vadovautis novatoriškumu. Šis terminas dažnai tapatinamas su kūrybiškumu, tačiau tai
nėra tas pats. Kūrybiškumas yra procesas, kurio metu kas nors sukuriama naujo. Tuo tarpu
novatoriškumas yra ko nors naujo pateikimas arba, kitaip tariant, novatoriškumas yra kūrybinio
įkvėpimo įgyvendinimas. Anot L. Naiman (2006), kūrybiškumas yra novatoriškumo šaknys.
Kūrybinis potencialas, t.y. naujų problemos sprendimų ieškojimas, gebėjimas sukurti naujus
produktus ar paslaugas atsižvelgiant į rinkos pokyčius, yra dalis intelektinio turto, kuris įmonei
suteikia konkurencinį pranašumą. Tai procesas ir įgūdis, kuris gali būti vystomas ir valdomas visoje
organizacijoje. Kūrybiškumo esmės suvokimas ir žinojimas, kaip jis vystosi asmeniniame ar
organizaciniame lygmenyje, gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų ar net sukurti norimą aplinką.
Taikydama įvairius kūrybiškumo skatinimo metodus, organizacija gali pasirinkti tinkamą valdymą ir
struktūrą, kurie skatintų darbuotojų kūrybiškumą. Kokia organizacinė struktūra geriausiai skatina
kūrybiškumą ir inovacijų siekimą ir kokios specifinės charakteristikos leidžia pasiekti didžiausią
efektyvumą? Kūrybiškumas – viena svarbiausių savybių šiuolaikinėje inovacijų vadyboje.
Tyrimo objektas –kūrybinio potencialo atskleidimas vadybos srityje bei organizacijose.
Tyrimo tikslas – atskleisti kūrybiškumo svarbą ir pagrįsti šios savybės aktualumą šiuolaikinėje
organizacijoje.
Uždaviniai:
1. Apibrėžti kūrybiškumo esmę vadyboje.
2. Išanalizuoti kūrybinės veiklos organizavimo principus bei kūrybinio mąstymo metodus
3. Nustatyti kūrybiškumo skatinimo novatoriškose organizacijoje Lietuvoje prielaidas ir metodus.

Teorinė darbo dalis
Kūrybiškumo esmė ir procesas
Hobbes (1588-1679) buvo vienas iš pirmųjų, kuris pripažino vaizduotės svarbą ir jos
konstrukcines galimybes žmonių mintyse ir planavime. Ligi šiol, iki krikščionybės egzistavęs
supratimas ir požiūris į kūrybiškumą, kuris šimtmečiais įtakojo mūsų mąstymą, buvo vadinamas
genialumo pagrindu, kuris anksčiau buvo siejamas su mistinėmis galiomis ir paprasčiausia sėkme
(Stenberg, 1999). Tačiau J. Robert (1999) paneigė šį požiūrį ir įrodė, kad genialumas nėra kokia
nors antgamtiška, nors ir išskirtinė, savybė. Kūrybiškumas yra potencialiai pasiekiamas bet kuriam individui.
Kūrybiškumo sąvoka (angl. creativity) apibrėžiama įvairiai, tačiau daugelis autorių sutinka,
kad tai asmenybės sugebėjimas sukurti ar atrasti ką nors nauja. Kūrybiškumo bruožus tyrinėjo J. P.
Guilford (1954), E. P. Torrance (1979), J. Almonaitienė (1997), A. Petrulytė (2001), D.
Grakauskaitė-Karkockienė (2002), R. Webster (2003) ir kt. Kūrybiškumo reiškinys apibrėžiamas
labai skirtingai. Psichologijoje kūrybiškumas dažniausiai siejamas su psichologinėmis savybėmis,
padedančiomis atrasti ką nors nauja ir kartu vertinga (Petrulytė, 2001). Psichologai kūrybiškumą
traktuoja kaip asmenybės bruožą, savybę, kaip žmogaus gebėjimą kūrybiškai mąstyti, kaip
kūrybišką elgesį. Psichologinėje literatūroje nurodoma, kad kūrybinga asmenybė siekia saviraiškos
ir geriausiai save išreiškia kūryba. Kūrybinga asmenybė paprastai sugeba vienaip ar kitaip save
realizuoti, būna atvira gyvenimui, bet kokiam patyrimui. Humanistinės psichologijos kontekste
kūrybiškumas suprantamas kaip transformuojanti jėga, stiprinanti žmogaus vertės jausmą,
asmenybės brendimą. A....