Kūrybinio mąstymo ugdymas žaidybinėse situacijose lietuvių ir anglų kalbos veiklose priešmokyklinėje grupėje

Ištrauka

Bakalauro darbas
Kūrybinio mąstymo ugdymas žaidybinėse situacijose lietuvių ir anglų kalbos veiklose priešmokyklinėje grupėje

Turinys
Įvadas 5
Kūrybinio mąstymo ugdymas žaidybinėse situacijose teorinės prielaidos 8
Kūrybiškumo samprata ir veiksniai lemiantys kūrybiškumą 8
Kūrybinio mąstymo samprata ir hierarchija 10
Žaidimo metodo ir iš jo kylančių žaidybinių situacijų samprata 12
Žaidimų klasifikavimas nuo gimimo iki priešmokyklinio amžiaus remiantis skirtingais autoriais 15
Metodai skatinantys kūrybinį mąstymą žaidybinėse situacijose ugdant kalbinius gebėjimus 18
Kūrybinio mąstymo ugdymas žaidybinėse situacijose anglų ir lietuvių kalbos veiklose
priešmokyklinėje grupėje tyrimas 22
Tyrimo metodologija 22
Veiklų stebėjimo analizė mokykloje 26
Priešmokyklinės grupės lietuvių kalbos veiklų stebėjimas mokykloje 26
Priešmokyklinės grupės anglų kalbos veiklų stebėjimas mokykloje 28
Veiklų stebėjimo analizė darželyje 30
Priešmokyklinės grupės lietuvių kalbos veiklų stebėjimas darželyje 30
Anglų kalbos veiklos stebėjimas darželyje 32
Interviu analizė ir rezultatai 35
Kūrybinio mąstymo samprata ir kiek svarbu ją ugdyti ugdymo procese 35
Žaidimo metodo samprata ir kaip jis susijęs su kūrybiniu mąstymu 37
Kalbinių gebėjimų ugdymas naudojant žaidybines situacijas 40
Diskusija 44
Išvados 45
Literatūros sąrašas 47
Priedai 53

Įvadas
Temos aktualumas. Kūrybinis mąstymas yra neatsiejama žmogaus kūrybiškumo dalis, leidžianti
mums kitaip pažvelgti į aplinką, ieškoti naujų sprendimų ir diegti naujoves. Tai ne tik faktų
įsiminimas ar užduočių atlikimas. Kūrybinis mąstymas leidžia mąstyti nestandartiškai, padeda
spręsti iškilusias problemas. Tai yra svarbu ne tik siekiant inovatyvių sprendimų, bet ir skatinant
žmones praplėsti savo suvokimą apie pasaulį bei pačius save. Be to, kūrybinis mąstymas yra būtinas
siekiant siekti tvaraus vystymosi, nes jis skatina alternatyvius, aplinkai mažiau žalingus sprendimu.
Remiantis Gafour (2020) atliktu tyrimu galima daryti prielaidą, kad tiek kūrybinis mąstymas, tiek
kūrybiškumas yra vieni labiausiai pageidaujamų XXI a. gyvenimo ir darbo įgūdžių
Žaidimas yra puikus būdas skatinti socialinius gebėjimus ir komunikaciją tarp vaikų, nes
jis suteikia galimybę bendrauti, bendradarbiauti ir kurti kartu. Be to, žaidimai gali būti puiki
priemonė ugdyti koncentraciją, atmintį ir kitus kognityvinius gebėjimus, nes jie dažnai reikalauja
įvairių sprendimų priėmimo ir iškilusių problemų sprendimų. Svarbu paminėti, kad žaidimai leidžia
vaikams išreikšti savo kūrybiškumą ir fantaziją, nes dažnai jie yra laisvos formos, kurioje galima
leisti vaikams eksperimentuoti ir kurti. Tačiau, vienas iš pagrindinių metodų ugdyti kūrybinį
mąstymą yra žaidimas, bei sukuriamos žaidybinės situacijos. Būtent tai pamini ir Brėdikytė et al.
(2015) „mes manome, kad žaidimas, kaip pirmoji nepriklausoma vaikų veikla (Hakkarainen, 1999),
plėtoja psichologinį potencialą̨ ir bendruosius gebėjimus, tokius kaip kūrybiškumas, vaizduotė,
valingas elgesys, savivoka
ir kt. “ Kūrybinis mąstymas ugdomas žaidybinių situacijų metu, nes jos suteikia aplinką, kurioje
vaikas gali išreikšti save, savo mintis, idėjas ir jis neturi jaustis įsipareigojęs.
Kadangi žaidimuose kalba yra pagrindinė bendravimo priemonė, lietuvių ir anglų kalbų
mokėjimas yra glaudžiai susijęs su kūrybinio mąstymo ugdymu. Žaidimai padeda vaikams lavinti
kalbos įgūdžius, nes skatina juos aktyviai bendrauti ir dalintis idėjomis bei išradingais sprendimais.
Be to, vaikai gali naudoti tiek lietuvių, tiek anglų kalbas kurdami istorijas, vaidindami skirtingus
vaidmenis ar interpretuodami įvykius kaip savo kūrybinio mąstymo dalį. Tai ne tik lavina kalbos
mokėjimą, bet ir ugdo kūrybiškumą, vaizduotę ir kritinį mąstymą, nes verčia vaikus sugalvoti naujų
būdų, kaip žaidimo metu bendrauti. Atsižvelgiant į tai, kad žaidimai leidžia vaikams
eksperimentuoti su kalba, bendrauti, generuoti naujas idėjas, todėl kūrybinio mąstymo ugdymui
būtinas lietuvių ir anglų kalbų mokėjimas.
Priešmokyklinis ugdymas yra ypač svarbus vaikų kūrybinio mąstymo formavimosi ir
vystymosi laikotarpis. Jo skatinimas šiuo laikotarpiu gali suteikti tvirtą pagrindą vaiko
akademiniams pasiekimams, įvairioms gyvenimiškoms pamokoms. Šiandieninėje visuomenėje,
kurioje informacijos gausa ir spartus technologijų vystymasis reikalauja nuolatinio prisitaikymo
ir naujų sprendimų kūrimo, kūrybiškumas ir...