Kūrybinio mąstymo ugdymas taikant problemų sprendimą pirmoje klasėje atvejo analizė

Ištrauka

Bakalauro darbas
Kūrybinio mąstymo ugdymas taikant problemų sprendimą pirmoje klasėje: atvejo analizė

Turinys
Įvadas 5
Kūrybinio mąstymo ir problemų sprendimo ugdymo teoriniai aspektai 7
Kūrybinio mąstymo samprata ir sąsajos su kitomis mąstymo formomis 7
Kūrybinio mąstymo ugdymo metodai ir vertinimas 9
Problemų sprendimu grįstas kūrybinio mąstymo ugdymas 11
Kūrybinio mąstymo ugdymo taikant problemų sprendimą tyrimas: atvejo analizė 15
Tyrimo metodika ir etika 15
Tyrimo rezultatai 26
Diskusija 28
Išvados 29
Literatūros sąrašas 30
Priedai 32

Įvadas
Temos aktualumas. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame mokslas sparčiai žengia pirmyn,
informacinės technologijos suteikia galimybę naršyti ir rasti informaciją, idėjas ir mintis internete,
kai vyrauja konkurencija tarp organizacijų, kūrybiškumas yra gebėjimas kurti naujas idėjas,
sprendimus ar produktus, kurie yra originalūs, naudingi bei inovatyvūs. Tai apima sugebėjimą
sugalvoti kažką naujo, nebijant iššūkių ar rizikos. Kūrybiškumas gali būti reiškiamas įvairiose
srityse, įskaitant meną, literatūrą, mokslą, technologijas ir verslą. Tai taip pat gali būti mąstymo
būdas, kuris skatina lankstumą, originalumą ir atvirumą naujoms idėjoms. ,,Kūrybiškumas plačiai
pripažįstamas kaip gyvybiškai svarbus socialinėms ir ekonominėms naujovėms ir vystymuisi bei
asmens gerovei“ (Collard & Looney, 2014, p. 348). Glaveanu (2018) atliktas tyrimas parodė, kad
kūrybiškumas neturėtų būti tiesiogiai tapatinamas su sėkme. Autorius pažymi, kad žmonės dažnai
mano, jog kūrybiškumas automatiškai lemia sėkmę, tačiau tai nėra visiška tiesa. Nors kūrybiškumas
yra svarbus, jis nėra vienintelis sėkmės veiksnys. Glaveanu (2018) teigia, kad sėkmė gali lydėti
kūrybingus asmenis, organizacijas ir net šalis, tačiau svarbu pripažinti, kad kūrybiškumas yra tik
vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos sėkmei. Nors kūrybiškumas gali būti svarbus inovacijų,
idėjų ir sprendimų variklis, sėkmės formulė yra sudėtingesnė ir apima daugiau veiksnių, pavyzdžiui,
darbo etiką, atkaklumą, galimybių ir išteklių panaudojimą bei tinkamą situacijų pasirinkimą
(Glaveanu, 2018).
,,Problemų sprendimo gebėjimai yra svarbus bendrųjų kompetencijų (pažinimo, mokėjimo
mokytis, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninės, socialinės, komunikavimo) komponentas“
(Pečiuliauskienė, 2012, p. 30). Problemų sprendimo įgūdžiai yra labai svarbūs gyvenime.
Kognityviniai įgūdžiai padeda mums suprasti problemas, mokymasis leidžia mums prisitaikyti,
iniciatyvumas ir kūrybiškumas skatina mus ieškoti naujų sprendimų, o asmeninė ir socialinė
kompetencija bei bendravimo įgūdžiai leidžia mums veiksmingai bendradarbiauti ir keistis idėjomis.
Kūrybinio mąstymo įgūdžiai, pasak Ritter & Mostert (2017), XXI amžiuje leidžia įgūdžiai
leidžia žmonėms prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio ir geriau pasinaudoti pasaulio
teikiamomis galimybėmis.
Tyrimo problema: daug dėmesio yra skirta ištirti kūrybiškumo ugdymą ir svarbą ugdyme.
Taip pat yra tiriamas kūrybiškumo ugdymas grįstas problemų sprendimų progimnazijoje, tačiau
mažai tiriamas kūrybinio mąstymo ugdymas pradinėje mokykloje, o ypatingai nėra tiriamas
kūrybinio mąstymo ugdymas taikant problemų sprendimą pradinėje mokykloje. Kaip kūrybinis
mąstymas yra ugdomas pradinėje mokykloje, taikant problemų sprendimą?
Temos ištirtumas. Kūrybiškumo ugdymas plačiai tiriamas užsienio mokyklose. Lietuvos
mokyklose taip pat buvo tirtas kūrybiškumo ugdymas. Beresnevičius (2006), remdamasis atlikto
tyrimo rezultatais rekomendavo praturtinti vidurinio ir aukštojo mokslo programas specialiais
kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo ir algoritminio problemų sprendimo pamokomis. Tokios
pamokos turėtų suteikti mokiniams naujų įgūdžių ir kompetencijų, kurias būtų galima pritaikyti
sprendžiant įvairias problemas ne tik mokymosi, bet ir kasdieniame gyvenime. Siūlomi pakeitimai
grindžiami įsitikinimu, kad tokių įgūdžių ugdymas padės parengti studentus sėkmingai įveikti
iššūkius, su kuriais jie susidurs ateityje, ir skatins kritinį bei kūrybinį mąstymą. Tai ne tik padidins
asmenų, baigusių mokyklą ar aukštąjį mokslą, konkurencingumą darbo rinkoje, bet ir suteiks jiems
įgūdžių, reikalingų susidoroti su įvairiais socialiniais ir technologiniais pokyčiais (Beresnevičius,2006).