KURIANTIS ŽMOGUS: KŪRYBIŠKUMO ĮGŪDŽIO SAMPRATA, TYRIMAI IR LAVINIMO METODAI

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ 5
1.1. Kuriančio žmogaus samprata 5
1.2. Kūrybiškumo samprata 14
1.2.1. Kūrybiškumo įgūdžiai 18
1.3. Kūrybiškumo vertinimo tyrimai 23
1.4. Kūrybiškumo lavinimo metodai 27
2. TYRIMO METODOLOGIJA 31
2.1. Tyrimo metodologija ir organizavimas 31
2.2. Tyrimo rezultatų analizė 32
IŠVADOS 43
REKOMENDACIJOS 44
LITERATŪROS SĄRAŠAS 45
SANTRAUKA 47
SUMMARY 49
PRIEDAI 51

ĮVADAS
Temos aktualumas. Tema „Kuriantis žmogus: kūrybiškumo įgūdžio samprata, tyrimai ir
lavinimo metodai“ yra labai aktuali dabartinėje aplinkoje, kurioje inovacijos yra labai svarbios
įvairiuose sektoriuose. Sąvoka „kuriantis žmogus“ reiškia asmenį, kuris aktyviai dalyvauja kuriant
naujas idėjas, produktus ar sprendimus. Norint ugdyti talentus, kurie gali spręsti sudėtingas
problemas ir diegti naujoves peržengiant įprastas ribas, būtina suprasti tokius žmones apibrėžiančias
savybes, kaip galima tiksliai įvertinti jų kūrybiškumą ir turimus metodus, padedančius tobulinti jų
kūrybinius įgūdžius. Šiame tyrime nagrinėjamas didėjantis kūrėjų poreikis pramonės šakose, turintis
įtakos švietimo programų kūrimui ir mokymui darbo vietoje, kuriais siekiama ugdyti šiuos
gyvybiškai svarbius kūrybinius gebėjimus (Pearl, 2020).
Be to, kadangi automatizavimas ir dirbtinis intelektas atlieka įprastesnes užduotis, išskirtinis
žmonių gebėjimas įsitraukti į kūrybinį mąstymą tampa dar nepakeičiamas. Studijuodami
kūrybiškumo prigimtį ir kaip jį galima ugdyti, pedagogai, lyderiai ir politikos formuotojai turi
įrankius ugdyti aplinką, kuri skatina ir plėtoja naujoves. Įvairių mokymo metodų, skirtų
kūrybiškumui skatinti, tyrinėjimas taip pat prisideda prie gilesnio žmogaus potencialo supratimo,
propaguojant kultūrą, kurioje inovacijos ne tik skatinamos, bet ir sistemingai plėtojamos. Tai labai
svarbu ne tik siekiant ekonomikos augimo ir konkurencinio pranašumo išlaikymo, bet ir kūrybiškai
sprendžiant sudėtingus visuomenės iššūkius (Gomes, 2022).
Temos naujumas ir ištirtumas. Tema „Kuriantis žmogus: kūrybiškumo įgūdžių samprata,
tyrimai ir lavinimo metodai“ siūlo naują požiūrį į esminį kūrėjų vaidmenį šiandieninėje inovacijų
skatinamoje aplinkoje. Jame gilinamasi į pagrindines kūrėją apibrėžiančias charakteristikas,
metodus, kaip tiksliai išmatuoti kūrybiškumą, ir įvairius lavinimo metodus, siekiant sustiprinti
kūrybinius gebėjimus. Šis išsamus tyrimas yra labai svarbus, nes jis ne tik reaguoja į didėjantį
kūrybinių talentų poreikį įvairiuose sektoriuose, bet ir suteikia pedagogams ir vadovams tvirtas
metodikas kūrybiškumui ugdyti ir stiprinti. Todėl šis tyrimas atlieka pagrindinį vaidmenį
formuojant švietimo ir profesinius kraštovaizdžius, kad būtų skatinama aplinka, kurioje klesti
kūrybingi sprendimai, veiksmingai sprendžiant rinkos poreikius ir visuomenės iššūkius (Chandra,
2020).
Darbo objektas: kūrybiškumo įgūdžio samprata, tyrimai ir lavinimo metodai.
Tyrimo problema. Temos problematika kyla dėl iššūkių apibrėžiant ir matuojant
kūrybiškumą, kuris yra subjektyvi ir kultūriškai santykinė sąvoka. Šis dviprasmiškumas apsunkina
standartizuotų mokymo metodų, kurie gali būti visuotinai veiksmingi įvairiose demografinėse
grupėse, kūrimą. Be to, diskusijos apie tai, ar kūrybiškumas yra įgimtas talentas, ar įgūdis, kurio
galima išmokyti, turi įtakos švietimo ir profesinių programų, skirtų šį gebėjimą ugdyti, kūrimui ir
įgyvendinimui. Be to, dėl sunkumų teorinius tyrimus paversti praktinėmis, keičiamo dydžio
mokymo iniciatyvomis, atsiranda didelis atotrūkis tarp akademinių įžvalgų ir jų taikymo realiame
pasaulyje, o tai trukdo platesniam tokių programų poveikiui skatinant naujoves. Šis tyrimas ypač
aktualus įmonėms, kurios gamina ir parduota edukacinius žaidimus, kurie yra tiesiogiai orientuoti į
vaikų/tėvų auditoriją. Atsižvelgiant į subjektyvų kūrybiškumo pobūdį ir jo apibrėžimo kintamumą
įvairiuose kultūriniuose ir disciplininiuose kontekstuose, kaip galime sukurti ir įgyvendinti
veiksmingus, visuotinai taikomus lavinimo metodus, kurie sustiprintų kūrybinius gebėjimus
įvairiose populiacijose?
Darbo tikslas. Ištirti visapusišką kūrybiškumo įgūdžio sampratą, vertinimo ir lavinimo metodus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti kūrybiškumo ir kūrybiškumo įgūdžio sampratas ir jų su sudedamąsias dalis;
2. Nustatyti kūrybiškumą analizuojančius/vertinančius tyrimus;
3. Ištirti 4-5 metų amžiaus vaikų kūrybiškumo lavinimo metodus naudojant didaktinius žaidimus;
4. Pateikti kūrybiškumo supratimo, matavimo ir lavinimo sistemą, kuri būtų pritaikoma
įvairiuose kultūriniuose ir disciplininiuose kontekstuose dirbant su 4-5 metų amžiaus vaikais.
Tyrimo metodai: mokslinės...