KUNO KALBA

Ištrauka

KUNO KALBA

TURINYS
I. ĮVADAS……………………………………………………………………………………… 3
II. KŪNO KALBOS SAMPRATA…………………………………………………………….. 4
III. GESTŲ KILMĖ…………………………………………………………………………… 5
IV. KŪNO KALBOS FALSIFIKAVIMAS…………………………………………………… 5
V. SVARBIAUSI KŪNO GESTAI…………………………………………………………….. 6
5.1 VEIDO LYTĖJIMAS RANKOMIS…………………………………………………….. 6
5.2. RANKŲ BARJERAI IR PLAŠTAKŲ GESTAI……………………………………… 8
5.3. KOJŲ BARJERAI…………………………………………………………………… 11
VI. . KAIP IŠMOKTI KŪNO KALBĄ………………………………………….…………….. 13
VII. IŠVADOS………………………………………………………………………………… 15
VIII. NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………….. 16

I.ĮVADAS
Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje.
Yra keletas priežasčių, skatinančių domėtis nežodinio bendravimo forma. Tyrinėtojų nuomone, tai
universalinė kalba, nes, net nemokėdamas kalbėti, kūno signalų dėka žmogus gebės paaiškinti, kad jis
yra alkanas, būdamas bet kuriame pasaulio krašte. Faktas, jog įvairių kultūrų atstovai savo stiprius
jausmus išreiškia tokia pačia mimika, rodo, kad nežodinė kalba yra įtikinamesnė. Joje atsispindi
emocijos, kurias žmogus jaučia konkrečioje sitacijoje, ir lengviau jas perprasti netgi tuomet, kai
kalbantysis nori jas užmaskuoti.
Kūno kalaba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais, todėl turėtumėte gerai žinoti jos elementus,
nes, būdami svarbūs tiek dalykiniame, tiek ir tarpasmeniniame bendravime, jie gali pasitarnauti
bendravino procesui, o kartais ir atvirksčiai – sumenkinti jį arba atnešti dviprasmiškumą. (Kaip
akcentuojama ,,Bendravimo psichologija“ 2004,p.105-106)
Kūno kalba yra labai svarbi mūsų gyvenime todėl kad tai yra yra pirmoji mūsų kalba. Albertas
Mehrabian’as teigia: ,, Kad bendravimo metu žodžiais (tekstu) perduodama vos apie 7% informacijos,
tuo tarpu vokalas (balso tonas, moduliacija, papildomi garsai) perduoda 38%, o neverbaliniai signalai –
net 55% informacijos. Profesorius Birdwhistel’is, analizuodamas neverbalinių signalų dalį žmonių
trapusavio bendravime, taip pat gavo panašius rezultatus. Jo atlikti tyrimai parodė, kad žmogus kalba
vidutiniškai apie dešimt – dvylika minučių per parą, o vidutinė sakinio trukmė teužima vos dvi su puse
sekundės. Kaip ir Mehrabianas, jis nustatė, kad verbalinė tiesioginio bendravimo dalis yra mažesnė nei
35%, o virš 65% informacijos perteikiama neverbaliniu būdu.” (Pease A.,2003,p.14)
Darbo objektas - kūno kalba.
Darbo tikslas – Išanalizuoti kūno kalbą.
Darbo uždaviniai:
• Apibendrinti kas yra kūno kalba.
• Atskleisti gestų kilmę.
• Aptarti kūno kalbos falsifikavimą.
• Paaiškinti žmonių elgiasį pagal jų rodomą kūno kalbą.
Darbo metodai - Mokslinės literatūros analizė.