Kultūrinis turizmas

Ištrauka

EKOTURIZMAS

Įvadas
Pastaruoju metu, dėl augančios turizmo veiklų paklausos, tarptautinės organizacijos, valstybės,
regionai bei vietos valdymo institucijos vis daugiau dėmesio skiria turizmo vystymui. Kultūrinių
poreikių tenkinimas tampa viena iš pagrindinių keliavimo priežasčių, gamtiniai ir kultūriniai
turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus ir iš to gauti
atitinkamą ekonominę, socialinę, politinę naudą. Tad kultūrinis turizmas gali būti įvardijamas kaip
neatsiejamas regioninės plėtros elementas, o kai kuriose vietovėse ir pagrindinis jos vystymosi
veiksnys, paremtas viešojo ir privataus sektoriaus partneryste, skatinantis bendruomenės
sąmoningumą, kad kultūrinių išteklių kokybė ir vientisumas bus išsaugoti ir teiks socioekonominę ir
kultūrinę naudą regionui ir žmonijai.
Lietuva turi stiprų kultūrinį ir gamtos turizmo potencialą, tačiau jis nėra pakankamai efektyviai
išnaudojamas. Sparčiai augant turistų srautams, turizmas tampa prioritetine šalies ūkio šaka.
Parengta ir įgyvendinama Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programa, kurios tikslas, kad
turizmas, kaip viena iš ūkio šakų, tinkamai naudojant šalies turizmo išteklius ir siūlant paklausių,
kokybiškų ir konkurencingų turizmo produktų užsienio ir vidaus turizmo rinkoms, padėtų didinti
gyventojų pajamas, kurti naujas verslo nišas, pritraukti privačių investicijų, didinti šalies bendrąjį
vidaus produktą, taip pat spręsti regionų ekonominės ir socialinės raidos klausimus, o drauge –
saugoti kraštovaizdžio (gamtos ir kultūros) vertybes, racionaliai naudoti gamtos ir kultūros išteklius.
Lietuvoje, ypač kaimiškose vietovėse lemiamą vaidmenį vaidina istorinė praeitis ir išlikęs kultūrinis
paveldas bei natūrali gamta. Visa tai verčia išnaudoti turimą šalies potencialą siekiant sukurti
patrauklius turizmo produktus.
Tyrimo tikslas – atskleisti kultūrinio turizmo plėtros galimybes.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti kultūrinio turizmo teorinę sampratą ir reikšmę ekonominės, socialinės ir 
kultūrinės plėtros vystymesi.
2. Apibūdinti kultūrinį turizmą kaip procesą.
3. Atlikti tyrimą.
Tyrimo objektas-kultūrinis turizmas.
Kultūrinio turizmo teorinis pagrindimas
Siekiant suvokti nagrinėjamo tyrimo objekto specifiką, pirmiausiai, pateikiama jo teorinė apibrėžtis
bendrame turizmą nagrinėjančiame moksliniame kontekste, vėliau išryškinant tik analizuojamam
kontekstui būdingus bruožus.
Turizmas dažnai vertinamas tik kaip pramoginis žmogaus užsiėmimas, o šiandieniniame narystės
Europos Sąjungoje kontekste – kaip finansiniais Europos Sąjungos instrumentais remiama veikla.
Tačiau būtina į jį žvelgti kaip į daug sudėtingesnį procesą, sujungiantį istorijos pažinimo, kultūros
puoselėjimo, švietimo ir netgi ekonominės plėtros veiklas.
Turizmo sąvoka kildinama iš prancūzų kalbos žodžio tourisme ir tour, kuris reiškia keliavimą
pramogos ar pažintiniu tikslu. Turizmo apibrėžimų yra labai daug ir įvairių. Moksliniuose darbuose,
teisiniuose dokumentuose turizmo sąvoka, nors iš esmės yra vienoda, tačiau jos formuluotės turi
tam tikrų skirtumų. Moksliniuose straipsniuose turizmo sąvokos daugiau orientuotos į konkrečius
kriterijus – ekonominius, socialinius, ekologinius ir pan.
Pasaulinė Turizmo Organizacija (World Tourism Organization – WTO) turizmą apibrėžia taip: „tai
visos kelionės, ekskursijos rūšys, kai asmuo palieka savo darbo ir gyvenimo vietą ilgiau nei vieną
parą ir trumpiau nei dvylika mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla“.
Lietuvių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne
ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje“.
Išanalizavus turizmo sampratą ir pagrindines rūšis, galima teigti, kad nors egzistuoja skirtingos
turizmo sampratos, bet esmė išlieka ta pati – tai žmonių veikla, susijusi su judėjimu iš jų
gyvenamosios vietos į kitas vietas su tam tikru tikslu.