Kūčių stalo inscenizacija

Ištrauka

L. Klimka. Sėdant prie Kūčių vakarienės stalo
https://www.meniu.lt/naujiena/lietuviskos-kuciu-tradicijos-valgiai-ir-
ju-simbolika
Tikybos mokytojo žodis.
Aušrinė: Jau antradienį, gruodžio 24 – ąją, sėsime prie Kūčių šventosios vakarienės
stalo. Jos metu dėkosime Dievui už metų malones ir dosnumą, o artimiesiems – už
paramą ir meilę.
Vakaris: Tradiciškai prie Kūčių stalo įprasta rinktis danguje pasirodžius Vakarinei
žvaigždei. Senovėje tikėta, kad tuomet atbunda mirusių artimųjų vėlės, o
krikščioniškuose pasakojimuose Vakarinė žvaigždė rodė kelią išminčiams ir
piemenėliams į tvartelį Betliejuje, kur gimė kūdikėlis Jėzus.
Aušrinė: Prisiminkime mūsų tradicinius Kūčių dienos papročius, ką esame
girdėję iš senolių pasakojimų.
Vakaris: Senajame Lietuvos kaime jau nuo ryto būdavo nekasdienis
bruzdesys. Kas tą rytmetį pramigs, bus tinginys per visus ateinančius metus.
Aušrinė: Visą dieną būdavo griežtai laikomasi „sauso“ pasninko, kai nevalgoma
mėsiškų ir pieniškų valgių, arba net „juodo“, kai apskritai iki pat vakaro nieko
nevalgydavo.
Vakaris: Buvo manoma, kad susilaikymas nuo maisto atneš sėkmę: mergina kitąmet
sėkmingai ištekės, piemenėlis daug laukinių ančių lizdų pavasarį ras, o senesnieji
žmonės dar ilgai saulute džiaugsis.
Aušrinė: Ši diena yra santarvės. Net besikalbant reikėtų dažniau sakyti ne „aš“, o
„mes“. Ir paskutiniąsias skolas pats laikas atiduoti!
Vakaris: Su kaimynais, jeigu kas būtų apsipykęs, būtina susitaikyti.
Aušrinė: O ko negalima dirbti Kūčių dieną?
Vakaris: Kūčių dieną galima dirbti tik keletą darbų, tarkime, žuvelių pasigauti
Kūčių stalui.
Aušrinė: Sodu taip pat reikia pasirūpinti: obelys žadinamos, jos papurtomos,
aprišamos šiaudų grįžtėmis, per kurias buvo nukošiami šventajai vakarienei verdami
žirniai. Manyta, kad kitąmet obuolių bus kaip tų žirnių.